Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai 2017-11-09 dalyvavo Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos organizuotuose mokymuose institucijoms, kurios turėtų dalyvauti ekstremaliosios situacijos atveju taikant priemones pušinių stiebinių nematodų (Bursaphelencus xylophilus) ir Xylella fastidiosa bakterijos židinių lokalizavimui ir fitosanitarijos priemones juos naikinant.

Mokymų metu apžvelgta pušinių stiebinių nematodų (Bursaphelencus xylophilus) ir bakterijos Xylella fastidiosa kontrolė Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse narėse, jų paplitimas, daroma žala, kitų šalių praktika juos naikinant. Pristatytos visų susijusių institucijų atsakomybės ir veiksmai, kurių būtų imtasi ekstremaliosios situacijos atveju lokalizuojant Bursaphelencus xylophilus ir Xylella fastidiosa židinius bei taikant priemones pagal Komisijos įgyvendinimo sprendimus 2012/535/ES ir 2015/789/ES, pagal kuriuos parengti Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos neatidėliotinų veiksmų pušinių stiebinių nematodų ir Xylella fastidiosa plitimui Lietuvoje ir Europos Sąjungoje užkirsti priemonių planai.

Pušiniai stiebiniai nematodai (Bursaphelencus xylophilus) – tai mažos 0,52-1,29 mm ilgio apvaliosios kirmėlaitės, parazituojančios daugelį spygliuočių augalų rūšių ir sukeliančių ligą – pušinį vytulį. Šie nematodai natūraliai gyvena Šiaurės Amerikoje: JAV, Kanadoje, Meksikoje. Apie 1920 m. su mediena pateko į Japoniją, vėliau į Kiniją, Korėją, Honkongą. Azijos miškams nematodai ypač stipriai kenkia. 1999 m. buvo aptikti Portugalijoje, 2008 m. Ispanijoje, 2011 m. Madeiroje. Ypač nukentėjo Portugalijos pušynai. Kilo reali grėsmė Europos miškams.

Lietuvoje pušiniams stiebiniams nematodams vystytis tinkamais augalais šeimininkais gali būti visi spygliuočiai, išskyrus tują. Labiausiai pažeidžiama būtų paprastoji pušis (Pinus sylvestris). Nuo medžio ant medžio juos gali pernešti vabalai ožiaragiai (Monochamus sp.), kurių Lietuvoje gali gyventi 5 rūšys. Tarp šalių nematodas plinta su žaliavine (rąstai) ar pjautine mediena (ypač pakavimo medžiaga ir padėklais) kuriuose yra nematodais užkrėstų ožiaragių vabalų bet kokioje vystymosi stadijoje. Gali būti užvežtas ir su nematodais apkrėstais spygliuočių sodinukais bei mediena, žieve.

Neatidėliotinų veiksmų pušinių stiebinių nematodų plitimui Lietuvoje ir Europos Sąjungoje užkirsti priemonių plane Aplinkos ministerijai, kaip remiančiai institucijai, numatytas veiksmas – organizuoti jai pavaldžių institucijų bendradarbiavimą ir pagalbą lokalizuojant ir naikinant židinį. Atskiri uždaviniai numatyti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, Generalinei miškų urėdijai, Valstybinei miškų tarnybai.

Bakterija Xylella fastidiosa sukelia lapuočių medžių ir krūmų džiūtį – Pirso ligą. Vos tik bakterija įsiskverbia į ksilemoje esančius apytakinius audinius, ji tuoj pat pradeda daugintis ir plisti, tuo pačiu blokuodama vandens ir tirpiųjų mineralinių maisto medžiagų apytaką. Augalai ima džiūti, vysta lapija, atsiranda šakų, ūglių ir lapų „nudeginimas“ (degligė). Per kelerius metus ar mėnesius augalas žūsta. Xylella fastidiosa gali užkrėsti skirtingus augalus, tad ir požymiai iš dalies gali skirtis.

Bakterija natūraliai paplitusi Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynuose. 1994 m. ir 2000 m. židiniai aptikti Taivanyje, o 2013 m. – Italijoje ir nuo tada pažeidė daug alyvmedžių. Į augalą patekusi bakterija apsigyvena apytakiniuose audiniuose ir su sultimis paplinta po visą augalą. Priklausomai nuo augalo užkrėtimo bakterijomis laipsnio, ligos požymiai gali iškart nepasireikšti arba matytis tik dalyje augalo. Ji gali plisti su sodinamąja medžiaga bei augalų dalimis (šaknimis, stiebais, lapais, išskyrus sėklas). Xylella fastidiosa bakterijai gamtoje plisti padeda ir vabzdžiai (visose vystymosi stadijose), mintantys ksilemos sultimis. Ji apsigyvena vabzdžio siurbiamajame aparate. Europoje šią bakteriją potencialiai gali platinti paprastoji seiliūgė (Philaenus spumarius) ir žalioji cikada (Cicadella viridis). Manoma, kad pernešėjais gali būti visi Europoje aptinkami siurbiantieji vabzdžiai, kurie priklauso cikadėlių (Cicadellidae), putinių cikadų (Aphroporidae), seilinių cikadų (Cercopidae), giedančių cikadų (Cicadidae), tibinidų (Tibinidae) šeimoms.

Lietuvoje galimi augalai šeimininkai: ąžuolai (Quercus spp.), raudonasis klevas (Acer rubrum), dviskiautis ginkmedis (Ginko biloba), paprastasis persikas (Prunus persica, sin. Persica vulgaris), azijinė kriaušė (Pyrus pyrifolia), naminė slyva (Prunus domestica), vyšninė slyva (Prunus cerasifera), amerikinė vinkšna (Ulmus americana), storalapė vinkšna (Ulmus crassifolia), didžiažiedė magnolija (Magnolia grandiflora), tikroji saulėgrąža (Helianthus annuus), kanadinis cersis (Cersis canadiensis) ir t.t.

Lietuvoje vienintelis būdas išvengti Xylella fastidiosa užkrato – tikrinti importuojamus bakterijai jautrius augalus šeimininkus ir griežtai laikytis nustatytų fitosanitarinių reikalavimų. Vykdoma augalų šeimininkų stebėsena miškuose, medelynuose, parkuose, soduose, siekiant kuo anksčiau pastebėti užsikrėtimą bakterija ir laiku pradėti vykdyti fitosanitarines priemones.

 

Apklausa

Ką manote apie Miškų kontrolės skyriaus specialistų teikiamas konsultacijas?
247679600 [{"id":"4","title":"O kas tai yra?","votes":"126","type":"x","order":"4","pct":19.350000000000001,"resources":[]},{"id":"3","title":"Neturiu nuomon\u0117s","votes":"59","type":"x","order":"3","pct":9.0600000000000005,"resources":[]},{"id":"2","title":"Niekam tikusios","votes":"151","type":"x","order":"2","pct":23.199999999999999,"resources":[]},{"id":"1","title":"Konsultacijos vertingos","votes":"315","type":"x","order":"1","pct":48.390000000000001,"resources":[]}] ["#ff5b00","#4ac0f2","#b80028","#eef66c","#60bb22","#b96a9a","#62c2cc"] sbar 238 200 /index.php/component/communitypolls/?task=poll.vote MSG_ERROR_NO_SELECTION Please select either existing option or enter your own, however not both. MSG_THANK_YOU_NO_RESULTS COM_COMMUNITYPOLLS_LABEL_ANSWERS Votes ...