Balandžio  25 – 26 d. Slovėnijoje, Novo mesto apylinkėse, įvyko kasmetinis ES Komisijos darbo grupės dėl augalų dauginamosios medžiagos – miško dauginamosios medžiagos teisės aktų ekspertų posėdis.
Pirmoji diena buvo numatyta išvykai po įdomius mokslinius objektus, daugiausiai susijusius su plačiausiai šalyje paplitusiomis medžių rūšimis – buku ir kėniu.


Slovėnija yra trečia pagal turimų miškų plotą valstybė Europoje. Miškai čia dengia beveik 60% visos teritorijos. Didžioji dalis miškų sudaro gryni buko arba mišrūs buko – kėnių arba buko – ąžuolo medynai, kurie yra pakankamai aukšto produktyvumo. Slovėnijos miškų tarnybos duomenimis, miškuose sukaupta per 350 mln. m3 medienos, arba vidutiniškai 257 m3/ha. Metinis prieaugis sudaro 7,5 mln. m3 medienos. Kadangi paskutiniai metais Slovėnijoje aktyviai propaguojamas natūralus, subalansuotas miškininkavimas, todėl kirtimai čia nėra dideli – 3 mln. m3 kasmet. Miškuose vyrauja lapuočiai (52,6%). Beje, Slovėnijos ekspertai pasiguodė, kad orientacija į natūralų miškininkavimą atsigręžia ir neigiamu aspektu, ypatingai tai jaučiama kalbant apie miško dauginamosios medžiagos išauginimą. Šalyje beveik neliko miško medelynų (vos 2) ir pradedamas jausti miško dauginamosios medžiagos stygius, kuris dar labiau paaštrėja kuomet reikia atželdinti stichinių nelaimių pažeistus miško plotus. Paskutinės vėtros metu buvo išversta 400 tūkst. m3 medienos, todėl Slovėnija jau keletą metų importuoja ąžuolo sodmenis iš Vengrijos ir kitų šalių.
Įdomu, kad 76% miškų Slovėnijoje priklauso privatiems asmenims ir vos 21% yra valstybiniai. Tiesa, didelis savininkų skaičius (arti 500 tūkst.) reiškia, kad vidutinis miško valdos plotas vos 2,6 – 2,8 ha. Tokios mažos valdos nesukuria terpės ekonomiškai pelningam ūkininkavimui, todėl didelė dalis miškų yra tvarkomi nepakankamai efektyviai.
Novo mesto regionas išsiskiria plačia aukščių amplitude. Aukščiausia vieta (Trdinov vrh on Gorjanci) yra 1181 m. virš jūros lygio, žemiausia – 135 m. v.j.l. Regiono plotas kiek daugiau nei 150 tūks. ha, iš kurių 64% užima miškai. Didžiausia plotą žemumose užima bekotis ąžuolas ir skroblas, taip pat eglynai ir kėnių medynai. Aukštumose vyrauja buko medynai su mažomis bekočio ąžuolo išimtimis. Eglės priemaišą čia rasti sunku.


Pirmasis ES šalių ekspertams pristatytas objektas buvo paprastojo buko kilmių bandomieji želdiniai Kamenski vietovėje. Šis eksperimentas ypatingai svarbus tuo, kad tai yra dalis didelio, 15 šalių įveistų analogiškų bandomųjų želdinių dalis. Iš viso įveisti net 28 bandomieji želdiniai, kuriems panaudoti 61 kilmės paprastojo buko klonai.
Kamenski bandomieji želdiniai įveisti 1998 metais. Eksperimentui reikalingi sodmenys buvo išauginti iš 1995 metais surinktų sėklų. Pagrindinis šio plataus eksperimento tikslas: panaudojant daugiausiai Europoje paplitusių paprastojo buko klonų sodinamąją medžiagą, konkrečiose augimo sąlygose nustatyti ekonomiškai svarbiausius ir su prieaugiu susijusius morfologinius, stiebo formos ir prieaugio faktorius, prisitaikymo esamoms augimo sąlygoms potencialą, pamėginti nuspėti ateityje dėl klimato kaitos pasikeitimų išliksiančius paprastojo buko klonus. Kamenski bandomųjų želdinių plotas užima 1,3 ha. Iki bandomųjų želdinių atsiradimo tai buvo medynas, kuris buvo nukirstas, tačiau kelmai buvo palikti, o plotas aptvertas. Sklypas buvo suskirstytas į tris blokus, kiekvieną padalinant į 31 plotelį 10×10 m. Kiekviename plotelyje pasodinti po 50 tos pačios kilmės sodmenų, išdėstant juos 5 eilėse 1×2 m atstumais.
Bandomiesiems želdiniams panaudoti klonai iš Prancūzijos, Liuksemburgo, Belgijos, Olandijos, Didžiosios Britanijos, Suomijos, Vokietijos, Austrijos, Čekijos, Italijos,
Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos. Įdomu tai, kad kiekvienoje atskiroje šalyje, prie visų bendrųjų ekotipų, pasodinti ir tos konkrečios šalies keleto populiacijų lyginamieji variantai. Bandomieji želdiniai iki 2009 metų buvo vertinami kasmet, nuo 2009 m. – kelerių metų intervalais. Vertinama jų fenologiniai ir morfologiniai pokyčiai, forma ir tūrio prieaugis. Planuojama stebėjimų trukmė – 60 metų.

 


Antruoju sustojimu dalyviams buvo pristatyti LIFEGENMON programos stebėjimo objektai. LEFEGENMON programa nuo 2014 metų yra tiesiogiai administruojama Slovėnijos miškų instituto. Pagrindinis programos tikslas, nustatyti miško genetinių išteklių būklę ir pokyčius. Genetiškai įvairesnės populiacijos gali daug lengviau prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos sąlygų, taip padidindamos išlikimo laipsnį. Sužinoti genetinės įvairovės laipsnį duotajam organizmui yra neįmanoma misija, tačiau nustačius tam tikrų stebėjimo kriterijų ir indikatorių visumą, įmanoma nustatyti genetinių duomenų dalį, kuria remiantis galima dėlioti ir išbandyti tam tikras hipotezes. Toks nuolatinis šių kriterijų stebėjimas vadinamas miško genetinių išteklių monitoringu ir tai yra pagrindinė programos esmė. Pagrindinė koncepcija, kad miško genetinių išteklių monitoringo sistema tarnaus kaip indikatorius, nuspėjant besiartinančius rūšių pokyčius, susijusius su klimato kaita. Projekte dirba 6 įstaigos-partneriai iš 3 Europos valstybių: Vokietijos, Slovėnijos, Graikijos. Šalys, išsidėsčiusios tarp minėtų valstybių (Austrija, Kroatija, Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Makedonija) pakviestos būtų ekspertėmis – vertintojomis.
Miško genetinių išteklių monitoringui šiame projekte buvo pasirinktos dvi medžių rūšys: paprastas bukas ir europinis kėnis. Po vieną kiekvienos medžių rūšies stebėjimo objektą buvo pasirinkta kiekvienoje iš trijų partnerių. Mums pristatytas paprastojo buko monitoringo barelis Pri Studencu. Čia atliekami genetiniai vertinimai maždaug 250-čiai medžių ir 200 savaiminukų. Kartu atliekami meteorologiniai vertinimai, fenologiniai stebėjimai, demografinis vertinimas, erdvinės struktūros stebėjimai, vedama miškininkavimo istorija.

 


Pabaigai svečiai buvo pakviesti susipažinti su vienu iš 172 natūralių miško rezervatų – Rajhenavski Rog. Rezervato plotas yra 51,14 ha ir jame uždrausta bet kokia žmogaus veikla –kirtimai, įskaitant ir negyvų, išverstų medžių, uogavimas, grybavimas. Rezervatas įsteigtas 1985 metais, ir jame saugomi įspūdingi buko ir kėnio medžiai, kurių amžius gali siekti 500 metų, aukštis perlipa 50 metrų, o kai kurių skersmuo daugiau kaip 150 cm. Įdomu, kad visame plote suskaičiuojama vos apie 20 eglių, taip pat labai maža dalis liepų, guobų, klevų.
Tame pačiame regione auga ir vienas iš Slovėnijos pasididžiavimų – kėnis, kurio aukštis 51,5 m., amžius daugiau kaip 500 metų, skersmuo krūtinės aukštyje 160 cm, o liemens apimtis sudaro net 502 cm.

     


Antroji konferencijos diena buvo skirta nuomonių pasikeitimui dėl ES priimtų teisės aktų, taikomų miško dauginamajai medžiagai. Pagrindinis dėmesys buvo vėlgi skiriamas šeimininkų pristatymams, apie Slovėnijos miškų sektorių, vykdomas mokslines programas, susijusias su miško dauginamąją medžiaga ir pan. Darbo grupės pirmininkė Diana Charels taip pat pristatė naujienas, susijusias su augalų sveikatingumo reglamento pasikeitimais, Europos Komisijos planuojamus miško dauginamosios medžiagos informacinės sistemos Forematis plėtojimo darbus, atsakė į šalis dominusius klausimus. Vengrijos atstovas Sandor Bordacs pristatė Vengrijos ir Vokietijos požiūrius į miško dauginamosios medžiagos klonų registravimą, sertifikavimą ir naudojimą. Pristatymui parengti buvo panaudoti klausimynai iš EBPO darbo grupės, EUFORGEN publikacija apie miško dauginamąją medžiagą ir konkrečiai skyrius apie klonavimą, taip pat Vengrijos ir Vokietijos patirtis šiuo klausimu. Apibendrinus studijuotą medžiagą prieita prie išvados, kad trūkumai yra šiose srityse: a) apibrėžimų skirtumai; b) registravimo procesas; c) miško dauginamosios medžiagos, įskaitant ir in-vitro gautąją, tvirtinime; d) gamybos kontrolės procesas; e) atsekamumas. Išvadoje siūloma sukūrus darbo grupę, parengti gaires miško dauginamosios medžiagos gautos iš klonų dauginimui ir sertifikavimui. Pirmininkė šiai iniciatyvai pritarė ir kvietė šalis teikti savo šalių ekspertų kandidatūras į šią darbo grupę.
Suomijos atstovas Kari Leinonen pristatė šalies požiūrį į paprastosios eglės dauginimą somatinės embriogenezės būdu (kai nauji augalai išauga iš audinių kultūroje susidariusių somatinių gemalų, struktūriškai panašių į gemalus, gaunamus susiliejus lytinėms ląstelėms). Dabartinėmis sąlygomis Suomijai reikia apie 1400 kg paprastosios eglės sėklų. Savo turimais resursai šali pajėgi apsirūpinti vos 500 kg. Taip yra dėl to, kad nemažai plantacijų yra pasenusios, o naujosios dar nedera. Skaičiuojama, kad nuo 2020 m., Suomijai truks apie 600 kg sėklų. Įvertinus visus miško dauginamosios medžiagos ruošimo būdų pliusus ir minusus, prieita prie išvados, kad somatinė embriogenezė būtų puikus būdas dauginant paprastąją eglę. Šia kryptimi ir dirba Suomijos mokslininkai.
Pabaigoje visi konferencijos dalyviai padėkojo šeimininkams už įdomią ekskursiją ir nemažiau produktyvią diskusiją ir atsisveikino greičiausiai jau tik iki kitų metų. Planuojama, kad kitais metais šios darbo grupės posėdis vyks Vienoje.

 

Apklausa

Ką manote apie Miškų kontrolės skyriaus specialistų teikiamas konsultacijas?
1308245751 [{"id":"4","title":"O kas tai yra?","votes":"178","type":"x","order":"4","pct":20.34,"resources":[]},{"id":"3","title":"Neturiu nuomon\u0117s","votes":"83","type":"x","order":"3","pct":9.4900000000000002,"resources":[]},{"id":"2","title":"Niekam tikusios","votes":"192","type":"x","order":"2","pct":21.940000000000001,"resources":[]},{"id":"1","title":"Konsultacijos vertingos","votes":"422","type":"x","order":"1","pct":48.229999999999997,"resources":[]}] ["#ff5b00","#4ac0f2","#b80028","#eef66c","#60bb22","#b96a9a","#62c2cc"] sbar 238 200 /index.php/component/communitypolls/?task=poll.vote MSG_ERROR_NO_SELECTION Please select either existing option or enter your own, however not both. MSG_THANK_YOU_NO_RESULTS COM_COMMUNITYPOLLS_LABEL_ANSWERS Votes ...