Sekant Lietuvos miškų sanitarinę būklę, Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai pastebėjo, kad 2018 metais yra aktyvesnis medžių džiūvimas nei per keletą ankstesniųjų. Tam didžiausią įtaką turėjo 2017 metais už klimatinę normą žymiai didesnis kritulių kiekis, o 2018 metais – ilgalaikės sausros ir kaitros, pasiekę net stichinį lygį.

Pušynuose šiais metais užfiksuota atvejų, kai pušys nudžiūvo grupėmis po 10-50 medžių. Pažeidimai nustatyti Kauno, Trakų, Varėnos, Vilniaus rajonuose. Kaltininkas – kinivarpoms priskiriamas vabaliukas – viršūninis žievėgraužis (Ips acuminatus Eich.). Tai mūsų miškų gyventojas, bet anksčiau rimtesnių problemų nekėlė. Jis kartu su kitais vabzdžiais apnikdavo dėl įvairių priežasčių nusilpusias pušis, pavienes ir po keletą medžių. Šiais metais nudžiūvusiose pušyse buvo randamas didelis kiekis viršūninio žievėgraužio pasidauginusių vabalų. 2019 metais prognozuojamas jo kenkimo suaktyvėjimas.

Vabalas yra apie 3 mm dydžio. Graužia takus ir vystosi po plona pušų žieve: lajose, šakose, stiebų viršūnėse. Per metus gali išsivystyti kenkėjo 2 kartos (generacijos). Po žieve padėję kiaušinėlius, tie patys suaugę vabalai gali dar kartą graužti takus ir dėti kiaušinėlius, sudarydami ir papildomą seserinę generaciją. Dėl to viršūninis žievėgraužis turi galimybę greitai pasidauginti. Medžiui pavojingas, kai jį masine ataka apninka didelis vabalų kiekis.

Aplinkinėse šalyse dėl viršūninio žievėgraužio masinio išplitimo jau kelintus metus džiūsta pušys. Neramina, kad labai rimta situacija yra Baltarusijoje, pušų masinių džiūvimų yra ir Lenkijoje. Kitose Europos šalyse kenkėjas pušų masinius džiūvimus sukėlė kiek anksčiau. Baltarusijoje ir Lenkijoje pušynų džiūvimai prasidėjo po 2015 m. ten buvusios stiprios sausros ir dar tęsiasi. Pietinėje Baltarusijoje pirmieji intensyvesni pušynų džiūvimai pastebėti 2015 m. rudenį. Dėl to 2016 m. iškirsta 0,9 mln. m3 nudžiūvusių pušų, 2017 m. – 7,1 mln. m3, per 2018 m. pirmą pusmetį – beveik 6 mln. m3. Ukrainoje 2018 m. pradžioje buvo virš 120 tūkst. ha dėl liemenų kenkėjų džiūstančių pušynų, pagrindinis kaltininkas – viršūninis žievėgraužis. Ten džiūstančiose pušyse kartu pastebėtas kitos kinivarpos – šešiadančio žievėgraužio (Ips sexdentatus Boern.) ryškus pagausėjimas. Viršūninis žievėgraužis apgyvendina pušies viršūninę dalį, šešiadantis – jos kamieną. Žievėgraužių apniktame medyje kartu gali įsikurti ir kiti po žieve ar balanoje gyvenantys vabzdžiai: ragijai, ožiaragiai ir kiti ūsuočiai, kirpikai, smaliukai, šakniagraužiai, medininkai, straubliukai. Bet pagrindiniai kenkėjai – viršūniniai žievėgraužiai.

Ankstyvose apnikimo stadijose nustatyti medžio pažeidimą labai sudėtinga – medis nekeičia savo išvaizdos ir atrodo lyg sveikas. Vėliau pušies spygliai tampa šviesiai žali, gali po truputį pradėti birti. Po to jie gelsta ir tampa rusvai rudi, vėliau – visai nubyra. Pažymėtina, kad žievėgraužiai specialiai platina medieną dažantį grybelį, kuris užblokuoja sakų išsiskyrimą prie vabzdžių takų. Kai kenkėjų skaitlingumas mažas ir medžiui pakanka drėgmės, jis pakenkimo vietose gali išskirti sakus ir ten sunaikinti besigraužiančius vabaliukus. Kai kenkėjų skaitlingumas pasiekia kritinę gausos ribą, medžiai nuo jų puolimo apsiginti nebegali.

Medžių apsaugai nuo šių kenkėjų nėra veiksmingų insekticidų ir jų panaudojimo būdų. Lieka tik laiku vykdyti sanitarinius miško kirtimus. Laiku kertant, pušyse būna apnikta tik viršūninė dalis, o kamblinė – dar sveika. Pušų spyglių rudavimo pradžia rodo, kad medžių lajose viršūninio žievėgraužio jaunoji karta pasiekė suaugusio vabalo stadiją. Juos dar galima „pagauti“, jei tokius medžius nupjausime, kirtimo atliekas išvešime ar susmulkinsime į skiedras, o vabalų apniktą medieną išgabensime iš miško. Taip galima sunaikinti iki 60% žievėgraužių. Bet šiltuoju metų laiku tą reikia atlikti labai operatyviai, per 2-3 savaites nuo lajų rudavimo pastebėjimo, ne vėliau. Rudenį, kai atvėsta oras, jaunos kartos vabaliukai gali likti žiemoti šviežiai nurudusiose lajose. Tų apniktų medžių iškirtimui ir jų liekanų sutvarkymui turime laiko iki pavasario.

Laiku kertant nuo žievėgraužių džiūstančias pušis, gaunama apie 30% techninės žaliavos, likusi mediena – padarinė. Tačiau uždelsus su pažeistų medžių kirtimais, medienos kokybė labai sparčiai blogėja dėl mėlynavimo ir balanos puvinio vystymosi. Šiltuoju laiku nuo lajų džiūvimo pradžios per trumpą laiką stiebų mediena virsta malkine: nuo kelių savaičių iki 1,5 mėnesio. Patiriami nuostoliai. Tačiau blogiausia, kad suvėlinus kirtimus, jaunos kartos vabaliukai išplinta į sveiką mišką, sudarydami žievėgraužių plintančius židinius.

Žievėgraužių apniktų medžių savalaikis iškirtimas nėra totalinis miško naikinimas. Apnikti medžiai tikrai jau nebegalės augti ir nudžius. Bet laiku juos iškirtus, ir teisingai sutvarkius kirtimo atliekas, galima stabdyti pavojingų kenkėjų plitimą miškuose, o iš paruoštos medienos gauti didesnę naudą.

 

2018-11-15

Valstybinės miškų tarnybos

Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas

 

Apklausa

Kaip vertinate Valstybinės miškų tarnybos teikiamas paslaugas?
1462414818 [{"id":"10","title":"Puikiai","votes":"64","type":"x","order":"6","pct":38.100000000000001,"resources":[]},{"id":"9","title":"Gerai","votes":"22","type":"x","order":"5","pct":13.1,"resources":[]},{"id":"8","title":"Patenkinamai","votes":"22","type":"x","order":"4","pct":13.1,"resources":[]},{"id":"7","title":"Blogai","votes":"18","type":"x","order":"3","pct":10.710000000000001,"resources":[]},{"id":"6","title":"Labai blogai","votes":"36","type":"x","order":"2","pct":21.43,"resources":[]},{"id":"5","title":"Neturiu nuomon\u0117s","votes":"6","type":"x","order":"1","pct":3.5699999999999998,"resources":[]}] ["#ff5b00","#4ac0f2","#b80028","#eef66c","#60bb22","#b96a9a","#62c2cc"] sbar 238 200 /index.php/component/communitypolls/?task=poll.vote MSG_ERROR_NO_SELECTION Please select either existing option or enter your own, however not both. MSG_THANK_YOU_NO_RESULTS COM_COMMUNITYPOLLS_LABEL_ANSWERS Votes ...