2019 m. lapkričio 26 d. vyko koordinacinės tarybos sanitarinės miškų apsaugos klausimais išvažiuojamasis posėdis Marcinkonyse (Varėnos r.). Dalyvavo koordinacinės tarybos nariai ir kviesti atstovai iš Aplinkos ministerijos; Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus; VĮ Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus, Kretingos regioninio padalinio, Varėnos regioninio padalinio ir Veisiejų regioninio padalinio; Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos (virš 20 dalyvių).
VĮ Valstybinių miškų urėdijos Varėnos regioninio padalinio Marcinkonių girininkijos miškuose buvo apžiūrėti demonstraciniai objektai, juose vyko aktyvios diskusijos. Miško kvartale Nr. 580 sklype Nr. 16 pušies žuvusių žėlinių plote buvo aktyviausiai aptariama dėl ko šių metų vasarą ir rudenį nudžiūvo perspektyvios pušelės. Neplynų pagrindinių kirtimų paskutinysis atvejis vykdytas 2017 m. rudenį ir žėliniai 2018 m. augo normaliai. Pušelės nudžiūvo ir nyksta skurdžiausiose ploto vietose ir ant reljefo mikro kalvelių, jų stiebeliai pažeisti pušinių smaliukų, šaknys pagraužtos miškinio grambuolio lervų, pažeidimus inicijavo 2018 ir 2019 m. vegetacijos laiku buvę sausros ir kaitros. Šioje labai skurdžioje Na augavietėje miškininkams yra didelė problema kokiu būdu ir kokia medžių rūšimi reikia atkurti žuvusius pušies žėlinius.
Miško kvartale Nr. 209 sklype Nr. 25 apžiūrėtas šiais metais verpiko vienuolio (Lymantria monacha) vikšrų pažeistas pušynas. Vidutiniškai buvo nugraužta apie 50 proc. spyglių, po to per vasarą lajos dalinai ataugo ir patankėjo. Prognozuojama, kad 2020 m. šiame plote kenkėjas pušų spyglius gali nugraužti dar didesniu intensyvumu, todėl medynų apsaugai rekomenduojama taikyti aviacinį purškimą biologiniu preparatu Foray 76B.
Miško kvartale Nr. 75 sklype Nr. 5 (privatus miškas) apžiūrėtas viršūninio žievėgraužio (Ips acuminatus) židinys. Jame yra kenkėjo pakenktų ir įvairiu laiku nudžiūvusių pušų: 2018 m. rudenį, 2019 m. pavasarį bei rudenį. Vėliausiai nudžiūvusiose pušyse, ir nuo jų nulūžusiose šakutėse, yra likę žiemoti viršūninio žievėgraužio vabaliukai. Aptartos kenkėjo plitimo mažinimui reikalingos taikyti priemonės.
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos informacinio centro salėje vyko aptariamų temų prezentacijos ir teisinių aktų pakeitimų siūlymų svarstymas. Svarbiausių miško kenkėjų ir ligų monitoringo duomenis bei jų pažeidimo prognozę 2020 metams pristatė K. Grigaliūnas (VMT, Miško apsaugos skyrius). Ąžuolynų ir eglynų lajų sveikatingumo stebėsena rodo šių medžių rūšių stabilią būklę. Visuose stebimuose pušynuose buvo sugautas viršūninio žievėgraužio skraidančių vabalų panašus kiekis. Pušinių kirpikų populiacijos išlieka stabiliai negausios. Žievėgraužio tipografo vabalų sugauta gaudyklėmis panašiai kaip pernai, visuose šalies eglynuose jų gausa yra beveik panaši, esant palankioms gamtinėms sąlygoms, 2020 m. galimas pagausėjimas jų pakenkimo židinių. Pušų spyglius graužiančių miško paklotėje žiemojančių vabzdžių stebėsena rodo, kad pušinio pjūklelio, pušinio pelėdgalvio ir pušinio sprindžio populiacijos yra depresijos fazėje. Pagausėjimas pastebėtas tik pušinio verpiko ir jo vikšrai 2020 m. gali lajas pakenkti vidutiniškai iki 10 procentų.
K. Grigaliūnas ir T. Balkus (VMT, Miško apsaugos skyrius) aptarė verpiko vienuolio (Lymantria monacha) židinių naikinimo organizavimą 2019 m. Kuršių nerijos ir Veisiejų regioninio padalinio pušynuose bendrame 2460 ha plote, kokios buvo problemos. Kenkimo židiniuose aviacijos pagalba biologinis preparatas Foray 76B buvo išpurkštas laiku, darbų kokybė labai gera. Tačiau, dėl palankių orų sąlygų, verpikas vienuolis pagausėjo naujose vietose, o dalyje tų plotų pušų spygliai buvo pakenkti 10-90 proc. intensyvumu. Atlikus kenkėjo išplitimo vietų paieškas ir gausos apskaitas, sudaryta pušynų lajų pakenkimo 2020 m. prognozė. Siūloma 2020 m. pavasarį verpiko vikšrus naikinti VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioniniame padalinyje 2400 ha, Varėnos regioniniame padalinyje 1925 ha ir Veisiejų regioniniame padalinyje 1600 ha miškų plotuose.
V. Vasiliauskas (VMT, Miško apsaugos skyrius) pristatė naujienas iš Lenkijos miškų instituto konferencijos „Aktualios miško sanitarinės apsaugos problemos – 2019“. Aptartos medynų džiūvimą Lenkijoje sukeliančios priežastys ir pasekmės, kurios dėl medynų panašumo ir šalių geografinio artumo yra aktualiausios Lietuvos miškams. Sausros įtakoje yra suaktyvėję medžių antriniai pažeidimai, sukeliantys pušynų džiūvimą jų geriausiose natūraliose augavietėse: viršūninis žievėgraužis (Ips acuminatus), paprastasis amalas (Viscum album ssp. austriacum), pušų ūglių džiūvimas nuo grybelio Sphaeropsis sapinea, mėlynasis blizgiavabalis (Phaenops cyanea), šakninė pintis (Heterobasidion). Aptartas mūsų pušynuose dar nefiksuojamas reiškinys – labai aktyvus amalo plitimas, kuris gausiai apnikęs gali nudžiovinti pušis. Nauja grėsmė – ąžuolynų nykimas, kai jie nusilpsta nuo sausros, po to ąžuolus pažeidžia bakterijos, vėliau – parazituoja paprastasis kelmutis, ir medžiai nudžiūna.
V. Vasiliauskas (VMT, Miško apsaugos skyrius) aptarė Europos šalių miškuose labai masiškai plintančių žievėgraužių problemą. Žievėgraužis tipografas „siaučia“ eglynuose. Jis 2019 m. Čekijoje gali pažeisti 20-30 mln. m3 eglių, Vokietijoje – virš 35 mln. m3, Švedijoje – apie 12,5 mln. m3, bei milijoninius kiekius Slovakijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje. Viršūninis žievėgraužis masiškai plinta pušynuose, dėl to per 2016-2018 m. Baltarusijoje iškirsta 22 mln. m3 pušų, 2019 m. kirtimai gali siekti virš 6-7 mln. m3, ir džiūvimai tęstis dar gali 3-4 metus. Pušynuose kertami milijoniniai kiekiai žievėgraužių nudžiovintų medžių ir Ukrainoje, Lenkijoje, Vokietijoje. Europoje spygliuočių medynų džiūvimo procesas daugelyje šalių tampa globaliu ir grėsmingu. Tų šalių patirtis rodo, kad žievėgraužių plitimą veiksmingai stabdo vienintelė priemonė – laiku vykdomi sanitariniai kirtimai, kai iškirsta mediena kartu su po žieve besivystančiais kenkėjais pašalinama iš medynų arba nužievinama, o žievėgraužių apniktos kirtimo atliekos bei šakos išvežamos iš miško ar susmulkinamos, arba sudeginamos. Žuvę spygliuočių medynai atkuriami mišriais želdiniais ar žėliniais iš spygliuočių ir lapuočių medžių rūšių.

 

Apklausa

Kaip vertinate Valstybinės miškų tarnybos teikiamas paslaugas?
1219621503 [{"id":"10","title":"Puikiai","votes":"261","type":"x","order":"6","pct":42.299999999999997,"resources":[]},{"id":"9","title":"Gerai","votes":"82","type":"x","order":"5","pct":13.289999999999999,"resources":[]},{"id":"8","title":"Patenkinamai","votes":"67","type":"x","order":"4","pct":10.859999999999999,"resources":[]},{"id":"7","title":"Blogai","votes":"64","type":"x","order":"3","pct":10.369999999999999,"resources":[]},{"id":"6","title":"Labai blogai","votes":"113","type":"x","order":"2","pct":18.309999999999999,"resources":[]},{"id":"5","title":"Neturiu nuomon\u0117s","votes":"30","type":"x","order":"1","pct":4.8600000000000003,"resources":[]}] ["#ff5b00","#4ac0f2","#b80028","#eef66c","#60bb22","#b96a9a","#62c2cc"] sbar 238 200 /index.php/component/communitypolls/?task=poll.vote MSG_ERROR_NO_SELECTION Please select either existing option or enter your own, however not both. MSG_THANK_YOU_NO_RESULTS COM_COMMUNITYPOLLS_LABEL_ANSWERS Votes ...