DĖMESIO

 

Informuojame, kad Pasaulinei sveikatos organizacijai paskelbus COVID-19 virusą pandemija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijai pateikus rekomendacijas dėl bendravimo su asmenimis valstybės institucijose, Valstybinėje miškų tarnyboje ribojamas lankytojų konsultavimas (priėmimas uždarose patalpose).
Visos konsultacijos ir informacija nuo kovo 12 d. Valstybinėje miškų tarnyboje ir Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus teritoriniuose poskyriuose teikiama tik telefonu ir elektroniniu paštu (darbo valandomis).

Maloniai prašome karantino laikotarpiu prašymus ir visus būtinus dokumentus siųsti elektroniniu paštu vmt@amvmt.lt arba per Lietuvos pašto E.pristatymo sistemą.

 

Su darbuotojais galite susisiekti el. paštu arba mobiliaisiais telefonais, kurie nurodyti Valstybinės miškų tarnybos kontaktuose:

Darbuotojai Kaune, Pramonės pr. 11A  http://www.amvmt.lt/index.php/struktura-ir-kontaktai/kontaktai

Darbuotojai regionuose http://www.amvmt.lt/index.php/struktura-ir-kontaktai/misku-kontroles-skyriaus-teritoriniai-poskyriai

 

Dėl bendros informacijos skambinti tel. 8-682 35988.

Skambinant bendruoju tel. (8-37) 490220, skambučiai peradresuojami į  8-682 35988.

Svarbu – skambučio peradresavimas gali užtrukti 10 sekundžių.

Šių metų gegužę bus naikinamas Dzūkijos ir Kuršių nerijos pušynuose išplitęs medžių spyglius ir lapus graužiantis kenkėjas – verpikas vienuolis. Planuojama biologiniu preparatu iš lėktuvo nupurkšti 5200 ha miškų plotą. Tai vienintelis būdas išgelbėti medžius nuo spyglius graužiančių vikšrų pakenkimo. Naikinamųjų priemonių taikymo tikslas: neleisti verpiko vienuolio vikšrams nugraužti pušų spyglius, stabdyti kenkėjo židinių plitimą, sumažinti galimybę vystytis medžių antrinių kenkėjų židiniams, išsaugoti medynų stabilumą.

Miškuose susidarė kenkėjų masiniai židiniai
Lietuvos pušynuose pavojingo miškų kenkėjo – verpiko vienuolio (Ocneria (Lymantria) monacha Z.) – masinio išplitimo židinių kilimo pradžia užfiksuota 2018 metais. Tuomet Kuršių nerijoje jo vikšrai pušų spyglius apgraužė 190 ha plote. Taip pat kenkėjo žymiai pagausėjo ir Lazdijų rajono šiluose. Verpiko apskaitos rodė, kad 2019 metų pavasarį pušynų spygliai gali būti nugraužti virš 2000 ha plote. Miškų apsaugai, purškiant biologinį preparatą iš lėktuvo, 2019 m. buvo naikinta 2460 ha kenkėjo židinių. Tačiau pernai dėl šiltų ir sausų orų verpikams buvo palankios sąlygos pavojingai pagausėti naujuose plotuose. Šilta žiema leido jiems sėkmingai peržiemoti. 2020 m. jų židiniai kelia grėsmę apie 6000 ha pušynų. Medžių lajos gali būti nugraužtos 10-90% ir didesniu intensyvumu. Šiais metais kenkėjų židinius planuojama naikinti biologinį preparatą purškiant 5200 ha plote Kuršių nerijos bei Lazdijų ir Varėnos rajonų šiluose.
Nebus naikinami verpikų židiniai Dzūkijos nacionalinio parko Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate ir Kuršių nerijos nacionalinio parko Naglių gamtiniame rezervate. Saugomose teritorijose negalima kištis į natūralius gamtos procesus.

Kenkėjų naikinimui aplinkai nepavojingas preparatas
Lietuvos miškuose verpiko vienuolio vikšrų naikinimui yra įregistruotas insekticidas – biologinis preparatas Foray 76B (veiklioji medžiaga Bacilus thuringiensis subsp. kurstaki štamas ABTS-351). Naudojimo norma 2,0-2,5 l/ha. Preparatas paruoštas purkšti iš orlaivių. Foray 76B yra selektyvinio poveikio, naikina tik spyglius ir lapus graužiančių drugių vikšrus, neveikia jų suaugėlių, kiaušinėlių ir lėliukių. Nekenksmingas kitiems vabzdžiams (t.t. bitėms), gyvūnams ir žmonėms. Foray yra aplinkai mažiausią neigiamą įtaką galintis sukelti preparatas, negu kiti Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse dabar ir anksčiau naudoti insekticidai, skirti medžių lajų apsaugai nuo defoliaciją sukeliančių vabzdžių. Jis nekenkia pušinių verpikų natūraliems priešams – plėšriesiems ir parazitiniams vabzdžiams. Naudojamos Foray 76B preparato dozės veiksmingumas apie 80%. Juo nesunaikinami visi kenkėjo vikšrai, bet sumažinami iki nepavojingo kiekio. Likę gyvi vikšrai gali būti maistine baze kitiems vabzdžiams, pvz.: pušinių verpikų natūraliems priešams.

Naikinami verpiko vienuolio židiniai ir sauga
Verpiko vienuolio masinio išplitimo židiniai bus naikinami 2020 m. gegužės mėnesį purškiant biologinį preparatą aviacijos pagalba. Tikslus purškimo laikas bus parinktas kenkėjo vikšrams pasiekus optimalų ūgį naikinimo pradžiai. Dėl to miško sanitarinės apsaugos specialistai seka verpiko vienuolio vystymosi eigą. Lėktuvas kils tik esant purškimui tinkamoms orų sąlygoms. Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Juodkrantės ir Nidos girininkijose bus purškiamas 2000 ha miško plotas, Varėnos regioninio padalinio Marcinkonių ir Perlojos girininkijose – 1600 ha plotas, Veisiejų regioninio padalinio Stalų ir Veisiejų girininkijose – 1600 ha plotas. Kenkėjo didžiausios koncentracijos vietose bus atliekamas židinių purškimo pakartojimas – 725 ha plote Marcinkonių ir Stalų girininkijose.
Kad nebūtų neleistino preparato patekimo už purškiamų barų ribų, visi purškimų plotai yra atitraukti nuo vandens telkinių ir saugomų teritorijų, toli nuo gyvenamųjų vietovių. Prieš purškimą bus išdėstyti įspėjimai, draudžiantys eiti į nupurkštą teritoriją. Įspėjimai bus dėstomi ne mažiau 100 m atstumu iki numatytų purkšti plotų ribų: prie kelių, keliukų, pėsčiųjų takų, dviračių takų, kvartalinių linijų. Jie bus nuimti pasibaigus draudimui lankytis miške.

Kas yra verpikas vienuolis?
Verpikas vienuolis – tai Lietuvos miškuose natūraliai gyvenanti drugių rūšis. Drugelis išskėstais sparnais 3,5-6 cm dydžio. Sparnai balti arba pilkšvi su keturiomis vingiuotomis juodomis skersinėmis linijomis. Skraido liepos-rugpjūčio mėn., nusileidus saulei. Kiaušinėlius krūvelėmis deda liepos mėnesį žievės plyšiuose ant medžių kamienų. Viena patelė sudeda iki 630 kiaušinėlių. Kiaušinėliai žiemoja iki kitų metų gegužės mėnesio. Iš jų išsiritę jauni vikšrai būna labai smulkūs, apaugę tankiais ilgais plonais plaukeliais, todėl vėjo lengvai pernešami dideliu atstumu. Suaugę vikšrai iki 5 cm ilgio, plaukuoti. Jie maitinasi gegužę-birželį. Verpiko vienuolio vikšrai minta pušų ir eglių spygliais, bet gali graužti lapuočių medžių ir krūmų lapus. Maži vikšrai graužia pušų sprogstančius pumpurus, spyglių užuomazgas tįstančiuose ūgliuose, vyriškus žiedus. Didesni vikšrai pušų spyglius ėda nuo vidurio, todėl daug spyglių viršūnėlių nukrenta po medžiais. Lapuočiams gali sugraužti lapkotį ir dalį lapo, o jo likutį meta ant žemės.

Kodėl verpikas vienuolis pavojingas?
Problemų miškams verpikai sukelia tuomet, kai drugių labai pagausėja dideliuose miško plotuose. Tokia kenkėjo pagausėjimo tendencija cikliškai kartojasi kas keliolika metų. Didelis vikšrų kiekis gali nugraužti pušų ir eglių visus spyglius. Taip pat gali nugraužti beržų, ąžuolų, drebulių lapus, o esant labai didelei vikšrų gausai – net žolinius augalus. Vikšrams pagraužus spyglius, lapus, pumpurus ir gležnus augančius ūglius, apmiršta pažeisti audiniai, sutrikdoma medžiagų apykaita, susidaro palankios sąlygos per žaizdeles patekti augalų ligų sukėlėjų pradams, sumažėja ūglių ir medienos tūrio prieaugis. Netekę spyglių ar lapų, medžiai negali vykdyti fotosintezės ir pasigaminti maistinių medžiagų, todėl badauja ir silpsta.
Pirmą kartą nugraužus spyglius, pušys nusilpsta, nugraužus pakartotinai – jos gali žūti. Eglės gali pradėti džiūti ir po pirmo intensyvaus spyglių nugraužimo. Lapuočiai lapų netekimui yra atsparesni. Dar tais pačiais metais po nugraužimo jie gali išauginti naujus lapus. Spygliuočiai po intensyvaus nugraužimo prarastus spyglius atstato lėtai, o esant sausrai – be spyglių gali likti iki kitų metų pavasario.

Kodėl reikia naikinti verpiko vienuolio židinius?
Pirma, kad kenkėjas neišplistų daug didesniuose miškų plotuose. Antra, kad išlaikytume medynų stabilumą, mažintume medžių nusilpimą. Nesaugant lajų, dėl spyglių netekimo labiausiai nusilpusias pušis gali apnikti ne tik vabzdžiai liemenų kenkėjai, bet ir medžių džiūvimą įtakojančios grybinės ligos. Dėl to daug pušų gali nudžiūti. Tą vaizdą gerai atsimena Dzūkijos miškininkai, kai po spyglius graužiančio kenkėjo pušinio pelėdgalvio (Panolis flammea) 2000-2002 metų invazijos, daug pakenktų pušynų išretėjo, kai kur atsirado miško plynės. Jose suvešėjus varpinei žolei – smiltyniniam lendrūnui (Calamagrostis canescens), žymiai pasunkėjo miško atkūrimas. Be to, tokių išretėjusių pušynų dirvose prisiveisė grambuolių (Melolontha sp.), kurių lervos nugraužė jaunų pušelių šaknis ir dar labiau apsunkino miško atkūrimą. Tuomet įvairiu intensyvumu spyglių neteko 11,2 tūkst. ha pušynų, t.t. visai be spyglių buvo 5,0 tūkst. ha plotas. Prarasti spygliai neataugo iki kito pavasario ir pušynai atrodė lyg po gaisro. Toks vaizdas kėlė miško lankytojų pasipiktinimą ir nuostabą, kad miškininkai laiku nesiimta priemonių kenkėjų naikinimui.
Dabartiniai verpiko vienuolio židiniai rodo, kad drėgmės deficito ir kaitros sąlygomis lėtai vyksta pakenktų pušų lajų regeneracija. Po intensyvaus nugraužimo spygliai neatauga iki sekančio pavasario. Po pušų lajomis nudžiūsta augančios jaunos pušelės. Eglės džiūsta jau po pirmo pilno spyglių nugraužimo. Kalninės ir bankso pušys taip pat žūsta po vienkartinio intensyvaus pakenkimo. Kuršių nerijoje 2019 m. dėl to plynai iškirsta virš 7 ha nudžiūvusį kalninių pušų. Naglių gamtiniame rezervate, kur jau antrus metus pasikartojo spyglių nugraužimas, akivaizdžiai suintensyvėjo pušų džiūvimas nuo kitų vabzdžių apnikimo – žievėgraužių ir ūsuočių, vadinamų antriniais kenkėjais. Jie apniko dėl spyglių nugraužimo labiausiai nusilpusius medžius.

Ankstesnieji verpiko vienuolio masiniai židiniai
Lietuvos miškuose verpiko vienuolio masinio išplitimo židiniai kartojasi cikliškai kas keliolika metų. Didžiausias žinomas šio kenkėjo išplitimas fiksuotas 1857 m., kai Kauno ir Vilniaus gubernijose apėmė virš 130 tūkst. ha spygliuočių miškų. Spyglių netekusiuose medynuose po to masiškai išplito antriniai kenkėjai – kinivarpos. Dėl to teko iškirsti daug nudžiūvusių medžių. Per artimiausius praėjusius 50 metų didžiausi verpiko vienuolio išplitimo židiniai formavosi pietų Lietuvos pušynuose. Mažesni židiniai buvo Kuršių nerijoje ir Jurbarko miškų ūkyje. 1978-1982 metais židiniai Veisiejų miškų ūkio šiluose kasmet apėmė po 1420-2770 ha. Dzūkijos pušynuose židiniai pasikartojo 1993-1996 metais, Veisiejų, Druskininkų ir Varėnos miškų urėdijose, kasmet apimdami po 1200-11460 ha plotą.

Dėl klimato pokyčių miškai yra jautresni įvairiems pažeidimams
Pastaraisiais metais Lietuvos pušynuose stebimas medžių stabilumo sumažėjimas dėl abiotinių ir biotinių faktorių kompleksinio poveikio. Medynų nusilpimui didžiausią įtaką turėjo du metus besikartojantys labai sausringi ir kaitrūs orai. Pušynų nusilpimą rodo įvairių rūšių pavojingų vabzdžių pažeidimų pagausėjimas ir grybinių ligų suaktyvėjimas. Padidėjo rizika susidaryti spygliuočių džiūvimą galinčių sukelti antrinių kenkėjų židiniams. Nesaugant pušų lajų nuo spyglius graužiančių vabzdžių sukeliamos defoliacijos, tai gali iššaukti medynų džiūvimą nuo ksilobiontinių vabzdžių išplitimo, pvz., viršūninio žievėgraužio (Ips acuminatus Eich.) pakenkimų. Baltarusijos ir Lenkijos pušynuose 2016-2019 m. šis kenkėjas nudžiovino labai daug pušų ir ten miškininkams vis dar nepavyksta sustabdyti jo plitimo protrūkio. Lietuvos pušynuose viršūninio žievėgraužio ryškus suaktyvėjimas pastebėtas 2018 metais, 2019 m. pakenkimų ryškiai padaugėjo, jie gali išaugti į masinio džiūvimo židinių lygį.

2020-04-17
Virgilijus Vasiliauskas
Valstybinė miškų tarnyba
Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas

 

Apklausa

Kaip vertinate Valstybinės miškų tarnybos teikiamas paslaugas?
334624900 [{"id":"10","title":"Puikiai","votes":"319","type":"x","order":"6","pct":41.210000000000001,"resources":[]},{"id":"9","title":"Gerai","votes":"105","type":"x","order":"5","pct":13.57,"resources":[]},{"id":"8","title":"Patenkinamai","votes":"81","type":"x","order":"4","pct":10.470000000000001,"resources":[]},{"id":"7","title":"Blogai","votes":"79","type":"x","order":"3","pct":10.210000000000001,"resources":[]},{"id":"6","title":"Labai blogai","votes":"155","type":"x","order":"2","pct":20.030000000000001,"resources":[]},{"id":"5","title":"Neturiu nuomon\u0117s","votes":"35","type":"x","order":"1","pct":4.5199999999999996,"resources":[]}] ["#ff5b00","#4ac0f2","#b80028","#eef66c","#60bb22","#b96a9a","#62c2cc"] sbar 238 200 /index.php/component/communitypolls/?task=poll.vote MSG_ERROR_NO_SELECTION Please select either existing option or enter your own, however not both. MSG_THANK_YOU_NO_RESULTS COM_COMMUNITYPOLLS_LABEL_ANSWERS Votes ...