Balandžio 26 – 27 dieną Europos Komisija Arkašone (Prancūzija) organizavo Europos Sąjungos valstybių narių Nuolatinio miško dauginamosios medžiagos ekspertų komiteto susitikimą, skirtą teisėkūros klausimus šioje srityje spręsti. Be 26 šalių narių jame dalyvavo ir tarptautinių organizacijų, tokių kaip: EBPO, EUFORGEN, ISTA, ISF, EFNA, DG Sante (COM) atstovai – iš viso 60 ekspertų. Lietuvą šiame susitikime atstovavo Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas K. Česnavičius ir Miško sėklų ir sodmenų kokybės skyriaus vedėjas K. Mickevičius.

Pirmos dienos darbotvarkėje buvo numatyta aplankyti keletą įdomių objektų, tarp jų pajūrinės pušies sėklinę plantaciją, medelynus auginančius sodmenis su uždara ir atvira šaknų sistemomis, INRA miškų tyrimų institutą.

Ekspertai buvo pakviesti pasižvalgyti po Nouvelle – Aquitaine regioną pietvakarių Prancūzijoje ir pasižiūrėti bei įvertinti, kokių sprendimų ėmėsi šalies Vyriausybė norėdama įveisti mišką, vienais prasčiausių dirvožemių visoje Europoje, o galbūt, netgi ir pasaulyje garsėjančiame regione.

Dar 1900 metais regione, kuris tiko tik avių ganymui, įvertinus šių rūgščių ir smėlingų dirvožemių netinkamumą kitoms medžių rūšims, taip pat nuolat stiprių vėjų daromą žalą, Prancūzijos miškininkai nutarė visą, daugiau kaip 1 milijono hektarų plotą, apželdinti vienintele gerai toje vietovėje iki tol augusia, labiau atsparia vėjalaužoms, be to, labai produktyvia (kirtimo amžius 30 metų) bei puikiai kopas nuo pustymo sulaikančia medžių rūšimi – tai pajūrine pušimi (Pinus pinaster).

Pirmasis sustojimas buvo trečios kartos Pinus pinaster sėklinė plantacija. Plantacija įveista 2006 metais, jos plotas sudaro 17 ha, kuriuose auga maždaug 5300 medžių. Šios rūšies pušys pradeda derėti 6 – 7 metais, todėl šioje plantacijoje buvo ruošiamas jau penktas derlius. Paminėta, kad pirmaisiais metais surenkama apie 20 – 30 hektolitrų kankorėžių, vėliau šis skaičius padidėja kelis kartus. Plantacija įveista tarp anksčiau įveistų tos pačios rūšies ir taip pačiai dauginimo programai priklausiančių medynų, todėl apsidulkinimas vyksta natūraliai, jau žinomų komponentų žiedadulkėmis.

Antrasis objektas – miško savininkų kooperatyvui Alliance priklausantis medelynas. Kooperatyvas vienija apie 40 000 privačių miško savininkų ir 500 įmonių. Bendras kooperatyvui priklausančių miško savininkų valdomas miško plotas sudaro 57 tūkstančius hektarų, kasmet iškertama apie 3 milijonus kubinių metrų medienos. Metinės apyvarta – 190 milijonų eurų.

Moulis-en-Médoc esančiame medelyne konteineriuose kasmet išauginama apie 25 milijonai sodmenų. 90 proc. šių sodmenų sudaro pajūrinė pušis, dar šiek tiek sodinama terpentininės (Pinus taeda) pušies. Sėjama gegužės – birželio mėnesį, po maždaug 0,7 milijono sodmenų per dieną, o parduodami iki 25 centimetrų paaugę sodmenys jau kitų metų birželio – spalio mėnesiais. Nuo spalio iki sausio šie sodmenys sodinami miške.

Po apsilankymo medelyne, sekė sustojimas Prancūzijos Nacionaliniame žemės ūkio tyrimų institute INRA. Instituto atstovai supažindino su šios įstaigos veikla, papasakojo apie pajūrinės, terpentininės pušų bei eukalipto selekcinę programą bei dauginimą. INRA – tai didžiausia mokslinė organizacija atliekanti žemės ūkio mokslo tyrimus Europoje ir antra pasaulyje. Įstaigą sudaro 13 departamentų išdėstytų visoje šalies teritorijoje. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduriama ir kurių sprendimui kreipiamas mokslas, tai klimato kaita, aplinkosauga, darni žemdirbystė.

Paskutinis sustojimas – Naudet privačiame medelyne, kuriame daugiausiai auginami sodmenys su atvira šaknų sistema. Medelyno valdomas plotas užima kone 100 ha. Čia kasmet išauginama nuo 2 iki 5 milijonų konteinerizuotų sodmenų, kurie parduodami jau kitais metais, taip pat nuo 5 iki 10 milijonų sodmenų su atvira šaknų sistema. Lapuočiai su atvira šaknų sistema auginami vienerius metus, o spygliuočiai pagal formulę 1+1. Medelyne veikia nuosava vandens siurblinė, kuri pumpuoja vandenį iš 20 metrų gylio į specialias talpas, kuriose jis yra valomas ir reikalui esant maišomas su įvairiomis trąšomis, ir per laistymo sistemą patenka sodmenims.

Antroji diena, kaip jau įprasta, buvo paskirta aktualių klausimų pristatymams, diskusijoms bei siūlymams aptarti.

Sesiją pradėjo Prancūzijos Žemės ūkio ir miškų ministerijos Nouvelle-Aquitaine regiono direkcijos direktorius Olivje Ože, kuris pristatė miškų sektorių šalyje, taip pat pakartojo tai ką susitikimo dalyviai jau buvo girdėję apie regiono atkūrimą pajūrine pušimi.

Prancūzijoje, bendras miškingumas sudaro 28 procentus. Tai yra 26 mln. ha miškų, išdėstytų net 4 kontinentuose. 17 milijonų ha yra išdėstyti europinėje dalyje ir 9 milijonai ha valdomi užjūrio teritorijose, daugiausiai Gajanoje (8 mil. ha). Šalyje net 75 procentai miškų priklauso privatiems asmenims, valstybiniai sudaro 10 ir municipaliniai 15 procentų. Esant daugiau kaip 3,2 milijono miško savininkų, vos 200 000 turi didesnes kaip 10 ha miško valdas, 2,1 mln. iki 1,0 ha. 64 procentai valdų turi miškotvarkos planus, o 1 milijonas hektarų miškų yra sertifikuoti PEFC sistema. Miškų pramonėje dirba daugiau kaip 56 tūkstančiai darbuotojų, kurie sukuria milžinišką 16 milijardų eurų kasmetinę apyvartą, gaunamą iš medienos ir jos produktų, tačiau tai sudaro vos 0,8 proc. Prancūzijos BVP. Net 80 procentų iškertamo tūrio sudaro spygliuočių mediena, kurios 60 procentų sudaro pajūrinės pušies mediena ir 20 procentų pocūgės. Vis dar aktyviai ieškoma būdų kaip pagaminti daugiau lapuočių medienos, kuri turi nemažą paklausą rinkoje. Šis ir keletas kitų tikslų, tokių kaip aukštesnės genetinės vertės miško dauginamosios medžiagos panaudojimas. platesnis miško panaudojimas socialinėms reikmėms, miško prisitaikymas prie klimato kaitos keliamų pokyčių, naujų medienos eksporto rinkų paieška, didesnis indėlis į šalies ekonomiką ir kiti, įtraukti į naująją šalies miškų ūkio sektoriaus 2017 – 2026 metų programą.

Toliau sekė Komiteto pirmininkės D. Čarels pristatymai. Pirmiausia buvo prisimintas ir apibendrintas 2016 metų balandžio mėnesį Soprone (Vengrija) vykęs grupės susitikimas ir svarbiausi jo metu pasiekti susitarimai. Susitikime, tarp kitų klausimų, buvo akcentuojama medžių rūšių sąrašo papildymo galimybės (iki šiol neįtraukti guobiniai) taip pat medžių rūšių pavadinimų trumpinių standartizavimas ir pavadinimų pakeitimas. Pirmininkė atkreipė dėmesį, kad darbo grupės pasiūlytas Larix x eurolepis pakeitimas į Larix x marshlinsii Komisijos buvo atmestas. Taip pat buvo pristatytas naujas Augalų sveikatos įstatymas, paremtas Europos Parlamento ir Tarybos 2016/2031 reglamentu, kuriuo, be kitų uždavinių, siekiama užtikrinti jo vienodas įgyvendinimo sąlygas ir Komisijai suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai siekiant sudaryti Sąjungos karantininių kenkėjų sąrašą, pateikti ataskaitų dėl stebėsenos formą ir nurodymus. Buvo pabrėžta Augalų paso būtinumas visiems augalams, nauja jo forma bus priimta 2017 gruodžio mėn. Akcentuota profesionalių operatorių registravimo svarba, priminta, kad tiems, kas parduoda galutiniam vartotojui to nereikalaujama.

Svarstant EBPO miškų schemos redagavimo klausimus buvo atkreiptas dėmesys ir daug diskutuota dėl jos 5.3 straipsnio neatitikimo Tarybos 1999/105 direktyvos 13 str. 3a punkto nuostatoms dėl galimybės maišyti dauginamosios medžiagos siuntas.

Austrijos atstovė I. Štrošneider skaitė pranešimą apie Europos Sąjungoje veikiančias miško medžių sėklų tyrimo laboratorijas: kokie panašumai, skirtumai, akreditacijos ir t.t. Įdomu buvo sužinoti, kad nuo 2017 metų Vokietija atsisakė ISTA (Tarptautinė sėklų tyrimo asociacija) akreditacijos ir ją pakeitė ISO standartu. Pagrindinė tokio veiksmo priežastis – per brangus akreditacijos išlaikymas ir abejotina nauda šaliai.

Taip pat buvo pristatytas daugiašalis projektas pavadinimu SUSTREE, kuriame dalyvauja Austrijos, Čekijos, Vokietijos, Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos mokslininkai, kurių pagrindinis tikslas, pateikti savalaikius sprendimus susijusius su miško dauginamąja medžiaga, jos galimu panaudojimu už natūralaus paplitimo arealo ribų, dėl klimato kaitos pokyčių.

Kitas Austrijos atstovas K. Viursteris pristatė idėją, kuri anot jo turėtų palengvinti informacinių dokumentų, apie parduodamą, perduodamą į kitas šalis miško dauginamąją medžiagą, išdavimą ir apsikeitimą tarp šalių. Buvo siūlyta šalyse turimas duomenų bazes integruoti į jau veikiančią FOREMATIS sistemą, kurioje būtų galima apsikeisti būtina informacija.

Slovėnijos atstovė H. Kraiger pristatė LIFEGENMON projektą, dalinai finansuojamą LIFE programos lėšomis. Šiame projekte dalyvauja Vokietijos, Graikijos ir Slovėnijos mokslininkai, kurių pagrindinis tikslas sukurti ilgalaikį miško genetinių išteklių stebėjimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos keliamų pokyčių tinklą, per išvystytą Europos miško genetinių išteklių stebėjimo sistemą. Tam tikslui buvo išskirti 6 stebėjimo bareliai, po 2 kiekvienoje šalyje – partnerėje: vienas paprastajam bukui (Fagus sylvatica) ir vienas kėniui (Abies alba/Abies borisii-regis).

Kitas šios darbo grupės susitikimas planuojamas įvyks Slovėnijoje.

 

 

Apklausa

Ką manote apie Miškų kontrolės skyriaus specialistų teikiamas konsultacijas?
1535293705 [{"id":"4","title":"O kas tai yra?","votes":"130","type":"x","order":"4","pct":19.550000000000001,"resources":[]},{"id":"3","title":"Neturiu nuomon\u0117s","votes":"61","type":"x","order":"3","pct":9.1699999999999999,"resources":[]},{"id":"2","title":"Niekam tikusios","votes":"153","type":"x","order":"2","pct":23.010000000000002,"resources":[]},{"id":"1","title":"Konsultacijos vertingos","votes":"321","type":"x","order":"1","pct":48.270000000000003,"resources":[]}] ["#ff5b00","#4ac0f2","#b80028","#eef66c","#60bb22","#b96a9a","#62c2cc"] sbar 238 200 /index.php/component/communitypolls/?task=poll.vote MSG_ERROR_NO_SELECTION Please select either existing option or enter your own, however not both. MSG_THANK_YOU_NO_RESULTS COM_COMMUNITYPOLLS_LABEL_ANSWERS Votes ...