Panašu, kad dėl pasaulinio atšilimo besikeičiantis klimatas įneša pokyčių ir į miško medžių morfologinius procesus. Labai gaila, tačiau šiais metais dėlto ypatingai nukentėjo paprastosios pušies sėklų derlius. Pagal 2016 metų rugsėjo 1-ą dieną miškų urėdijų Miško sėklų ir sodmenų kokybės skyriui pateiktas laukiamo miško sėklų derliaus prognozes, medžių derėjimas buvo vertinamas vidutiniu balu – 3, pagal V. Kaperio skalę ir sėklų ruošos metu planuota paruošti apie 400 kg sėklų, tačiau dėl gausaus derliaus viso paruošta 807,5 kg sėklų.

Deja, tačiau tik mažiau kaip pusė šių sėklų derliaus galės būti panaudota sodmenų išauginimui. Savo sėklų derlių išgelbėjo tos urėdijos, kurios ruošą pradėjo ir baigė dar 2016 metais. Tuo metu paruoštos sėklos, pagal Medžių ir krūmų sėklų kokybės reikalavimus, dažniausiai buvo įvertintos kaip I-os klasės. II-os ir III-ios kokybės klasėmis pagal daigumą, buvo įvertintos vos kelios sėklų siuntos, kurios buvo pradėtos ruošti 2016 metų gruodį ir galutinai ruoša baigta jau 2017 metais. Beje, pastebėta tendencija, kad šios sėklos buvo ruoštos ne sėklinėse pušies plantacijose. Daugiau kaip pusė visų paruoštų sėklų, tai yra 419 kg, pagal atliktus sėklų kokybės tyrimus buvo priskirtos nekondicinių sėklų kategorijai (Nd) dėl mažo daigumo. 417 kg sėklų buvo ruošta sėklinėse plantacijose ir vos 2 kg valstybinių miškų valdytojai ruošė atrinktuose medynuose, genetiniuose draustiniuose ar sėkliniuose medynuose. Nekondicinės plantacijose paruoštos sėklos sudarė net 63% nuo bendro plantacijose paruošto sėklų kiekio. Kadangi Nd kategorijos sėklos yra netinkamos rezervinio fondo sudarymui, visose miškų urėdijoms išsiųstose sėklų kokybės pažymose buvo rekomenduojama sėklas nurašyti arba išsėti artimiausios sėjos metu.

Panaši situaciją susiklostė ir kaimyninėse valstybėse: Latvijoje ir Lenkijoje. Latvijos kolegos patvirtino, kad pagal birželio mėnesį turimus duomenis lapkričio – gruodžio mėnesiais sėklinėse plantacijose ruoštų sėklų daigumas siekė nuo 77 iki 95 procentų, o kovo mėnesį plantacijose ruoštų sėklų daigumas buvo vos 25 – 67 proc. Tiesa, dalis sėklų surinktų sėklinėse plantacijose vis dar yra valomos, tiriamos, todėl galutiniai rezultatai paaiškės vėliau, tačiau prognozės nėra paguodžiančios. Kovo mėnesį Valstybinės miškų tarnybos Miško sėklų ir sodmenų kokybės skyriaus specialistams lankantis Steki paprastosios pušies sėklinėje plantacijoje, netoli Jekabpils miesto, paėmus kankorėžių bandinius bei ištyrus jų sėklas, buvo nustatytas vos 32 proc. daigumas.

Aiškumo, dėl ko iš pažiūros sveikose sėklose atsiranda daug supuvusių ir stikliškų sėklų ir stipriai krenta daigumas, įnešė Lenkijos kolegos. Paaiškėjo, kad tokia situacija nėra naujiena tenykščiams miškininkams. 1997 – 1998 taip pat ir 2005 – 2006 metų paprastosios pušies sėklų ruošos metu pastebėti identiški sėklų kokybės rezultatų kritimai kaip ir 2016 – 2017, ypatingai Lenkijos šiaurės – rytinėje dalyje, kuri ribojasi su Lietuva.

Pradėjus analizuoti literatūrą aptikta informacija, kad tokie morfologiniai sėklų pakitimai galimai vyksta dėl staiga besikeičiančio klimato, tiksliau temperatūros. Esant pakankamai drėgnam, bet ne itin šaltam laikotarpiui ir staiga temperatūrai nukritus žemiau -20 laipsnių, suyra sėklų ląstelės sienelės ir sėklos viduje įvyksta nepageidaujama biocheminė reakcija, kas vėliau nulemia žemą sėklų daigumą. Panašus efektas pastebėtas ir laikant per daug drėgnus kankorėžius žemesnėse temperatūrose. Prieita išvados, kad kuo didesnis kankorėžių ir sėklų drėgnumas, tuo mažesnis atsparumas žemai temperatūrai.

Gauta informacija iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos patvirtino hipotezę, kadangi 2017 m. sausio 6 – 7 dienomis fiksuoti staigūs temperatūrų kritimai, tuose regionuose, kuriuose buvo ruošiamos sėklos, įvertintos Nd kategorija. Vietomis, kur prieš tai vyraujanti žemiausia vidutinė temperatūra buvo -3 laipsniai, staiga tomis dienomis nukrito iki -19 ar net -24 laipsnių.

Galime konstatuoti, kad kuo toliau, tuo dažniau besikeičiantis klimatas turės ne tik teigiamų, bet ir neigiamų pasekmių sėklų ruošai, sodmenų išauginimui ir kitiems svarbiems procesams, ir vargu ar tai pakeisti dar yra apskritai įmanoma, tačiau galvoti apie būdus, kaip nuo to apsisaugoti ir prisitaikyti reikėtų pradėti jau dabar.

 

 

Apklausa

Ką manote apie Miškų kontrolės skyriaus specialistų teikiamas konsultacijas?
486688398 [{"id":"4","title":"O kas tai yra?","votes":"130","type":"x","order":"4","pct":19.550000000000001,"resources":[]},{"id":"3","title":"Neturiu nuomon\u0117s","votes":"61","type":"x","order":"3","pct":9.1699999999999999,"resources":[]},{"id":"2","title":"Niekam tikusios","votes":"153","type":"x","order":"2","pct":23.010000000000002,"resources":[]},{"id":"1","title":"Konsultacijos vertingos","votes":"321","type":"x","order":"1","pct":48.270000000000003,"resources":[]}] ["#ff5b00","#4ac0f2","#b80028","#eef66c","#60bb22","#b96a9a","#62c2cc"] sbar 238 200 /index.php/component/communitypolls/?task=poll.vote MSG_ERROR_NO_SELECTION Please select either existing option or enter your own, however not both. MSG_THANK_YOU_NO_RESULTS COM_COMMUNITYPOLLS_LABEL_ANSWERS Votes ...