Ciboria batschiana (Zopf) N.F. Buchw.

Sinonimai: Sclerotinia batschiana Zopf., Ciboria pseudotuberosa Rehm.,  Sclerotinia pseudotuberosa (Rehm) Rehm,  Stromatinia pseudotuberosa (Rehm) Boud., Hymenoscyphus pseudotuberosa (Rehm) W. Phillips.  

 

Skyrius Ascomycota Askomicetai
Klasė Aescomycetes Aukšliagrybiai
Eilė Helotiales
Vaisiapūdiečiai
Šeima Sclerotiniacea
Sklerotijiniai

Pradinėje stadijoje ligos požymių išoriškai nesimato. Norint išsiaiškinti, ar tikrai gilės apsikrėtusios šia liga, reikia perpjauti gilę išilgai ir nuimti apvalkalą. Ant sėklaskiltės paviršiaus pasirodo - apvalios ar ovalo formos geltonos oranžinės arba gelsvai žalios spalvos dėmės su ryškiais šviesiai arba tamsiai rudos spalvos kraštais. Dažnai tos dėmės grupuojasi prie gilės pamato, bet gali būti ir kitose vietose. Vystantis grybui dėmės plečiasi, susilieja tarpusavyje ir pasidengia šviesiai pilka grybiena. Dėmių kraštai tamsėja. Skersiniame pjūvyje po dėmėmis gilės audiniai būna šviesiai geltonos spalvos. Grybiena išauga ir padengia visą sėklaskilčių paviršių, o, jeigu yra įtrūkimų, grybiena įsiskverbia į vidų. Ant grybienos išauga konidijiniai vaisiakūniai subrandinantys grandinėles labai smulkių konidijų. Grybiena kaip ir konidijiniai vaisiakūniai gali pažeisti sveikas giles. Liga greitai plinta. Senstanti grybiena įgauna tamsiai pilką atspalvį, o vėliau ruduoja. Tuo pat metu sėklaskilčių audiniai tamsėja ir tampa tamsiai rudi. Sekančioje ligos stadijoje pūvančios gilių sėklaskiltės virsta tamsia puria, vėliau sukietėjančia mase, prisipildžiusia tankiai susiraizgiusių hifų. Pažeisti sėklaskilčiai virsta grybo stromomis (skleročiais). Taip pasikeitusi gilė tampa "mumija". Gilės visiškai praranda daigumą, o įmestos į vandenį iškyla į paviršių. Esant dideliam drėgmės kiekiui, mumifikuotos sėklaskiltės sugeria vandenį, išdidėja ir suplėšo gilės apvalkalą. 

 

Pažeidimai
Medžio rūšis: Ąžuolas
Pažeidimo vieta: Vaisiai
Pažeidimo pobūdis: Deformacija, spalvos pakitimai (puviniai), vaisiakūniai i
Pažeidimo laikas: Rugsėjo, spalio mėn.
Medžio amžius: Derantys medžiai

 

Morfologija

Grybo vaisiakūnai lėkštelių pavidalo, 2-7 mm skersmens, iš skleročio iškilę ant ilgokų, iki 30 mm ilgio, laibų kotelių. Kotelių ilgis priklauso nuo to kokiame dirvožemio ar miško paklotės gylyje yra mumifikuota gilė. Įgaubtasis apotecių paviršius (himenijus) iš pradžių būna tamsiai geltonas, vėliau tampa tamsiai rudas. Aukšliai cilindriškai buožiški, aukšliasporės bespalvės elipsiškos arba kiaušiniškos, 8-10 x 4-6 mikrometrų.

 

Biologija

Infekcija pasireiškia gilėms nokstant ant medžių ir joms nukritus po medžiais. Kitų metų vasarą ar rudens pradžioje, kartais pavasarį (žiemoja ligos sukėlėjo skleročiai) esant palankioms grybui vystytis oro sąlygoms iš skleročių išauga (kartais keliolika iš vienos sėklaskiltės) grybo vaisiakūniai - apoteciai. Grybo vaisiakūnai subresta gilių brendimo laikotarpyje, tai yra, nuo rugsėjo vidurio. Vėjas išnešioja didžiulį kiekį sporų, kurios matomos plika akimi kaip tamsus debesėlis primenantis dulkes arba cigarečių dūmus. Jos pasiekia ąžuolų lajas ir tampa infekcijos šaltiniu. Apsikrėčia taip pat ant žemės gulinčios gilės.

 

Ekologija

Grybas paplitęs Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Dėl šios ligos kartais netenkama iki 40-60% nukritusių ant žemės gilių. Saugant netinkamomis sąlygomis arba rudeniniuose pasėliuose grybas gali sunaikinti visas giles. Liga pasireiškia įvairiu intensyvumu ir įvairiuose ąžuolo medynuose.

 

Priemonės

Nuo medynų ar atskirų medžių, kur gausiai pasireiškia ligos sukelėjas negalima rinkti gilių, arba jas reikia surinkti kuo greičiau, tai yra, joms nukritus rinkti kelis kartus per savaitę, arba rinkti vieną kartą ant patiesalų ar sietų ir tuoj po surinkimo atlikti termoterapijos procedūrą patalpinant į 40º C vandenį 2,5 val. Jeigu, prieš atliekant termoterapiją, giles numatoma sandėliuoti, negalima sumaišyti skirtingos kilmės gilių partijų, nes gali būti apkrėstos sveikos gilės.

 

Literatūra, nuorodos

Dabkevičius Z., Vasiliauskas A., Žiogas A. Miško fitopatologija. Kaunas: Lututė, 2006. P. 137-140.

Pileckis S., Valenta V., Vasiliauskas A., Žuklys L. Svarbiausių miško medžių kenkėjai ir ligos. Vilnius, 1968. P 138-139.

????????, ?.?. ???????, ?.?., ?????? ?????????????. ????, 1986. C. 130-134, 151-152.

Stocka. T. Choroby owócow dębu. Warszawa, 1997. D. 3-15.

 


nopic

       

 

Kenkėjų paieška

 Šaknys 
 Stiebas 
 Šakos / ūgliai 
 Spygliai / Lapai 
 Pumpurai / žiedai / vaisiai 
 Medelynas