Hylurgops palliatus Gyll.
Klasė Insecta Vabzdžiai
Būrys Coleoptera Vabalai
Šeima Scolytidae Kinivarpos

Džiūsta laja, įsigraužimo skylutės kamiene, byra rusvos išgraužos, takai po žieve.

Pažeidimai
Medžio rūšis: Eglė, rečiau kiti spygliuočiai
Pažeidimo vieta: Stiebas, šakos
Pažeidimo pobūdis: Besilupanti žievė, takai po žieve
Pažeidimo laikas: Balandis-rugsėjis
Medžio amžius: >10 metų

 

Morfologija 
Kūnas kresnas, 2,5— 3,2 mm ilgio. Viršutinė kūno pusė raudonai ruda, apatinė pusė, galva ir išorinis antsparnių kraštai juodi. Galva ištįsusi į trumpą, platų straublelį, kurio gale yra neryški įduba, o ties viduriu - iškili briaunelė. Antenų botagėlis iš 7, buoželė — iš 4 narelių. Priešnugarėlė skersinė, priekinė dalis kiek skersai įsmaugta. Priešnugarėlės diskas taškuotas, su netaisyklinga vidurine išilgine linija. Antsparniai su taisyklingų taškų eilėmis. Lysvelės raukšlėtos ir smulkiai taškuotos. Kiekvienoje antsparnių lysvelėje yra po 3 eiles pasišiaušusių plaukelių.Užpakalinėje dalyje yra aiškūs įstriži grūdeliai.

 

Biologija
Monogamai. Generacijos trukmė – vieneri metai. Vabalai skraido balandžio-gegužės mėnesiais. Žiemoja lervos, lėliukės arba suaugėliai po žieve. 

 

Ekologija

Pažeidžia eglę, rečiau kitus spygliuočius. Gyvena po džiūstančių medžių, kelmų bei gulinčių rąstų ir storesnių šaką žieve. Lietuvoje labai dažnas. Pažeidžia nykstančias egles, rečiau pušis, šviežius rąstus.

 

Priemonės

Svarbu miškuose išlaikyti gerą sanitarinę būklę: laiku šalinti žalias eglių vėjavartas-vėjalaužas, stipriai pažeistus medžius, nelaikyti miške neapsaugotos medienos.

 

Literatūra, nuorodos 

Pileckis, S. Lietuvos fauna: Vabalai. II tomas, Vilnius, 1997.
Michalski, J.; Mazur, A. Korniki: Praktyczny przewodnik dla lesnikow. Warszawa. 1999.


Eglinis (violetinis) karnagraužisEglinis (violetinis) karnagraužisEglinis (violetinis) karnagraužisEglinis (violetinis) karnagraužis

       

 

Kenkėjų paieška

 Šaknys 
 Stiebas 
 Šakos / ūgliai 
 Spygliai / Lapai 
 Pumpurai / žiedai / vaisiai 
 Medelynas