Pušinė kempinė Phellinus pini (Fr.) Pil.

Sinonimai: pušinė pintis, pušinė kempė

Sinonimai: (sinonimų yra 13) Boletus pini Brot., Cryptoderma pini (Thore) Imazeki, Daedalea pini (Brot.) Tr., Fomes pini (Thore) P. Karst., Inonotus pini (Brot.) Teixeira, Ochroporus pini (Brot.) J. Schröt., Polyporus pini (Brot.) Pers., Poradaedalea pini (Brot.) Murrill, Trametes pini (Thore) Britzelm, Xanthochous pini (Brot.) Pat.

Sistematika:
Karalystė Fungi Grybai
Skyrius Basidiomycota Papėdgrybūnai
Klasė Basidiomycetes Papėdgrybiai
Eilė Hymenochaetales
Šeima Hymenochaetaceae Šiurkšteniniai
Gentis Phellinus Kempinė

Pažeidimai
Medžio rūšis: pušis, retai eglė, maumedis
Pažeidimo vieta: stiebas
Pažeidimo pobūdis: sukelia korozinį medienos puvinį žaliems medžiams
Pažeidimo laikas: pažeidimai pastebimi ištisus metus
Medžio amžius: 50-60 metų ir vyresnės pušys

Simptomai 
Gyviems medžiams sukelia branduolio margąjį puvinį. Pradinėse puvimo stadijose mediena tampa rausvai ruda. Pradžioje pažeista mediena yra atskirų žiedų ar dėmių pavidalo, kol palaipsniui puvimo procesas apima visą stiebo centrinę dalį. Joje atsiranda baltos pailgos dėmelės, daugiausia išsidėstę metinių rievių pavasarinėje dalyje. Jos gerai matomos skersiniame pjūvyje. Su laiku dėmelės virsta tuštumomis ir pažeista mediena atrodo lyg išgraužta vabzdžių. Ji lengvai skiriasi į atskirus pluoštus.
Po keleto metų po apsikrėtimo išauga grybo vaisiakūniai. Kol jų nėra, pažeistų medžių nuo sveikų pagal išorinius požymius atskirti neįmanoma, nes puvinys vystosi medienos branduolio audiniuose, o balana, brazdas ir žievė lieka nepažeisti, todėl medžių gyvybingumui turi mažą įtaką. Iškalti genių uoksai žalių pušų stiebuose yra požymis, kad jos pažeistos Phellinus pini sukėlėjo.

Panašūs požymiai
Panašų puvinį kelminėje stiebo dalyje sukelia vašelinė pintelė (Onnia triqueter (Lentz:Fr.) Imaz.). Panašius vaisiakūnius išaugina eglinė kempinė (Phellinus chrysoloma (Fr.) Donk.) ant eglių, rečiau ant pušų ir maumedžių, sukelianti aktyvų margąjį korozinį medienos puvinį, bei Phellinus vorax (Harkn.) Černż, kurios vaisiakūniai išauga ant kalninės ir kedrinės pušų.

Ekologija
Šis medienos puvinio sukėlėjas plačiai išplitęs mūsų miškuose. Labai žalingas parazitas. Dažniausiai sutinkamas brandžiuose ir perbrendusiuose pušynuose, senuose miškuose ir parkuose gali būti pažeista virš 60% medžių. Kempinės išauga ant gyvų pušų kamienų, rečiau ant eglių, maumedžių. Lietuvoje dažna. Išplitusi Europoje, Azijoje, Š. Afrikoje, Š. Amerikoje, Australijoje.

Morfologija
Vaisiakūniai daugiamečiai, dažniausiai plokščių, pusiau apskritų kepurėlių, rečiau kanopų pavidalo. Plačiu šonu prisitvirtinę prie substrato. Ant kamieno pavieniai, rečiau suaugę po 2-3 išilgai kamieno 5-50 x 3-10 x 2-8 cm dydžio, kieti, sumedėję. Kepurėlių paviršius nelygus, vagotas, šiurkščiai plaukuotas, spinduliškai karpotas ir sutrūkinėjęs, su rievėmis, šviesiai rausvai, gelsvai arba tamsiai rudas, pilkšvai juodas arba juodas, senesnių vaisiakūnių apaugęs kerpėmis arba samanomis. Himenoforas gelsvai rudas su nevienodo dydžio apskritomis, kampuotomis ir labirintiškomis poromis. Bazidės plačių buoželių pavidalo, 12-14 x 5-6 μm. Sporos kiaušinškai elipsiškos arba beveik rutuliškos, 4,5-5,5 (6) x 4-5 μm, iš vieno šono truputį paplokščios, lygiu, truputį sustorėjusiu apvalkalėliu, bespalvės arba blyškiai gelsvos. Chlamidosporos rutuliškos, labai storu apvalkalėliu, 6-7 μm skersmens, tamsiai rudos.

Biologija
Apkrėtimas bazidėsporėmis vyksta per atmirusių šakų vietas ir stiebų mechaninius pažeidimus. Grybiena patenka į branduolinę medieną ir sukelia jos puvimą. Intensyviausiai pažeidžiama stiebų branduolinė mediena aukštyje nuo 2 iki 10 m. Pažeidimų intensyvumas priklauso nuo medžių amžiaus ir augimo sąlygų: didėjant amžiui intensyvėja, blogėjant augimo sąlygoms pažeidžiamumas mažėja. Puvinio vystymasis mažai įtakoja medžio gyvybingumą, tačiau labai blogina pažeistos medienos fizines-mechanines savybes, mažina medienos kokybę.

Apsauga 
Svarbu apsaugoti augančius medžius nuo mechaninių sužeidimų vykdant įvairias miško ūkines priemones (kertant medžius, traukiant ir išvežant miško produkciją, vykdant kitą veiklą): šakų laužymo, žievės sužalojimų, įkirtimų, patašymų. Parkuose nupjautų šakų ir kito pobūdžio šviežias žaizdas aptepti apsauginiais preparatais nuo puvinio sukėlėjų.
 Medynų sveikatingumo padidinimui vykdomi sanitariniai kirtimai. Kirtimui pirmiausia parenkami medžiai, užkrėsti grybinių ligų ir apnikti liemenų kenkėjų, taip pat labai nusilpę, džiūstantys, su mechaniniais pažeidimais, su kempininių grybų vaisiakūniais.
 Siekiant sumažinti ligos plitimą Lenkijos miškininkams rekomenduojama:
1. Valymų metu pašalinti labiausiai šakotus medžius (“vilkus”), nes jie lengvai infekuojami stambiųjų šakų zonoje.
2. Genėti pasirinktus 25, 35 metų amžiaus medžius.
3. Medynuose virš 40 metų pašalinti pažeistus medžius.
4. Medynuose išsaugoti tinkamą tankumą, palankų medžių natūraliam nusivalymui nuo šakų.

Literatūra, nuorodos
 Dabkevičius Z., Vasiliauskas A., Žiogas A. Miško fitopatologija. Kaunas, Lututė, 2006. P. 230-231.
 Gricius A., Matelis A. Lietuvos grybai, VI t. Afiloforiečiai, Antroji dalis. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. P. 47-48.
Hartmann G., Nienhaus F., Butin H. Medžių ligų ir kenkėjų atlasas. Medžių susirgimų diagnostika. Vilnius: Petro ofsetas, 2005. P. 109.
Butin H. Tree diseases and disorders. Cause, biology and control in forest and amenity trees. Oxford. New York. Tokyo: Oxford Univ. Press, 1995. P. 163-165.
Hartmann G., Nienhaus F., Butin H. Farbatlas Waldschäden: Diagnose von Baumkrankheiten. Stuttgart, Eugen Ulmer KG, 2007. P. 88.
 Łakomy P., Kwaśna H. Atlas hub, Poradnik leśnika. Warszawa, Multico, 2008. P. 54-56.
 Mańka K., Fitopatologia leśna. Warszawa, Państwowe Wydawnictwo Rolnicne i Leśne, 1998. P. 295-301.
 Федоров Н. И., Лесная фитопатология. Минск, БГТУ, 2004. P. 333-335.
 Семенкова И. Г., Соколова Э. С. Фитопатология. Москва, Издательский центр “Академия”, 2003. P. 146, 323.


Pušinė kempinėPušinė kempinėPušinė kempinėPušinė kempinė

       

 

Apklausa

Kaip vertinate Valstybinės miškų tarnybos teikiamas paslaugas?
1476883370 [{"id":"10","title":"Puikiai","votes":"355","type":"x","order":"6","pct":40.57,"resources":[]},{"id":"9","title":"Gerai","votes":"117","type":"x","order":"5","pct":13.369999999999999,"resources":[]},{"id":"8","title":"Patenkinamai","votes":"97","type":"x","order":"4","pct":11.09,"resources":[]},{"id":"7","title":"Blogai","votes":"90","type":"x","order":"3","pct":10.289999999999999,"resources":[]},{"id":"6","title":"Labai blogai","votes":"175","type":"x","order":"2","pct":20,"resources":[]},{"id":"5","title":"Neturiu nuomon\u0117s","votes":"41","type":"x","order":"1","pct":4.6900000000000004,"resources":[]}] ["#ff5b00","#4ac0f2","#b80028","#eef66c","#60bb22","#b96a9a","#62c2cc"] sbar 238 200 /index.php/component/communitypolls/?task=poll.vote MSG_ERROR_NO_SELECTION Please select either existing option or enter your own, however not both. MSG_THANK_YOU_NO_RESULTS COM_COMMUNITYPOLLS_LABEL_ANSWERS Votes ...

Kenkėjų paieška

 Šaknys 
 Stiebas 
 Šakos / ūgliai 
 Spygliai / Lapai 
 Pumpurai / žiedai / vaisiai 
 Medelynas