Tikroji pintis Fomes fomentarius (L.:Fr.) Kickx

Sinonimai: (sinonimų yra 10) Agaricus fomentarius (L.) Lam., Boletus fomentarius L., Elfvingia fomentaria (L.) Murrill, Ochroporus fomentarius (L.) j. Schröt., Polyporus fomentarius (L.) fr., Placodes fomentarius (L.) Quél., Pyropolyporus fomentarius (L.) Teng, Scindalma fomentarium (L.) kuntze, Ungulina fomentaria (L.) Pat.

Sistematika
Karalystė Fungi Grybai
Skyrius Basidiomycota Papėdgrybūnai
Klasė Basidiomycetes Papėdgrybiai
Eilė Polyporales Kempiniečiai
Šeima Polyporaceae Kempininiai
Gentis Fomes Pintis

Pažeidimai
Medžio rūšis: beržas, rečiau bukas, alksnis, kaštonas, skroblas, liepa, guoba, drebulė, gluosnis ir kiti lapuočiai
Pažeidimo vieta: stiebas, stuobrys, mediena, kelmas, paviršinės šaknys
Pažeidimo pobūdis: sukelia korozinį medienos puvinį negyviems, retai žaliems medžiams
Pažeidimo laikas: pažeidimai pastebimi ištisus metus
Medžio amžius: įvairus, dažniau vyresni medžiai

Simptomai
Sukelia baltąjį (marmurinį) lapuočių medžių kamienų centrinės dalies balanos-branduolio korozinio tipo puvinį. Pažeidimo vietose po apsikrėtimo praėjus 2-4 metams išauga vaisiakūniai – kempinės. Ant apsilpusių ar sausų medžių kartais būna iki 20 ir daugiau vaisiakūnių.

Panašūs požymiai
Išvaizda panaši raudonkraštės pintainės (Fomitopsis pinicola) kempinė, kuri yra pilka, su gelsvai rausvu baltai apjuostu pakraščiu, su balta apatine puse, ji sukelia rudąjį puvinį, ant buko dažnai apsigyvena po tikrosios pinties. Beržinio pintenio (Piptoporus betulinus) kempinė dažniausia rūdžių rusvumo su gelsvu kraštu.

Ekologija 
Aptinkama lapuočių ir mišriuose miškuose, parkuose, pakelėse, panamėse ant negyvų lapuočių medžių (dažniausiai beržų, rečiau bukų, alksnių, kaštonų, skroblų, liepų, guobų, drebulių, gluosnių ir kt.) stuobrių, išvirtusių arba nupjautų kamienų, malkų, šakų, kelmų. Retai aptinkamas ant gyvų, gerai augančių medžių.
 Lietuvoje labai dažna. Tai vienas dažniausių kempininių grybų Lietuvoje, kurį galima rasti kur tik yra beržų ir kitų lapuočių medžių stuobrių ar išvartų. Išplitusi Europoje, Azijoje, Š. Afrikoje, Š. Amerikoje.
Tikrosios pinties milteliai liaudies medicinoje buvo naudojami kraujavimui sustabdyti, žaizdoms gydyti. Medieną ardantis grybas išskiria antibiotiką, turintį antagonistinį poveikį kai kurių ligų miško medelynuose (daigų išgulimo) sukėlėjams.

Morfologija 
Vaisiakūniai daugiamečiai, dažniausiai kanopos, rečiau kepurėlių pavidalo. Plačiu šonu priaugę prie substrato, iki 30 cm skersmens, kieti, sumedėję. Kepurėlių paviršius plikas, padengtas lygia kieta luobele, balkšvai pilkas, juosvai pilkas, pilkšvai rusvas arba juodai pilkas, kiekvienais metais, priaugant naujam sluoksniui platėja, susidaro atskiros metinės rievės. Kraštai buki, apvalūs, švelniai pūkuoti, šviesesnių arba tamsesnių atspalvių. Himenoforo paviršius truputį įdubęs, kreminis, šviesiai ochrinis, vėliau pilkai gelsvas, šviesiai pilkas arba balkšvai rudas, patamsėja paspaustas ir senų vaisiakūnių. Bazidės ilgo maišo pavidalo, truputį išsipūtusia apatine dalimi, 25-30 x 7-9 μm, būna tik anksti pavasarį. Sporos cilindriškos arba pailgai elipsiškos, labai ilgos, 16-20 x 4-6,5 μm, lygiu plonu arba kiek sustorėjusiu apvalkalėliu, iš vieno šono truputį paplokščios, bespalvės.

Biologija
Dalis autorių priskiria tipiniams ardytojams sausų ir išvirtusių medžių, kelmų. Kiti autoriai priskiria agresyviems parazitams, nes sunaikina žaliuojantį medį, o toliau tam tikrą laiką ant jo gyvena žuvusioje medienoje kaip saprotrofinis grybas.
Tikrąja pintimi apsikrečia mirštantys, seni, pažeisti ir nusilpę, rečiau sveiki medžiai. Apsikrečiama per šakų nulaužimo vietas, žaizdas, sausašoniškumus, šalčio plyšius. Micelis greitai plinta iš balanos į vidines stiebo dalis, intensyviai ardo medieną, kuri pradinėse puvimo stadijose įgauna pilkšvą ar rausvai rudą atspalvį. Skersiniame pjūvyje matosi įvairaus dydžio ir formos tamsios spalvos dėmės. Vėliau pažeistoje medienoje atsiranda baltos dėmės ir juostelės, pradžioje pavienės, vėliau –gausios. Jos pastoviai didėja, susilieja po kelias ir dažnai apribojamos gerai pastebimomis tamsiai rudomis ar juodomis vingiuotomis linijomis. Pažeista mediena įgauna charakteringą tekstūrą, primenančią marmurą (nuo to puvinio pavadinimas). Galutinėje stadijoje mediena tampa minkšta, lengva, dalijasi per metines rieves į plonas plokšteles ir pluoštus.

Apsauga 
Svarbu apsaugoti augančius medžius nuo mechaninių sužeidimų vykdant įvairias miško ūkines priemones (kertant medžius, traukiant ir išvežant miško produkciją, vykdant kitą veiklą): šakų laužymo, žievės sužalojimų, įkirtimų, patašymų. Parkuose nupjautų šakų ir kito pobūdžio šviežias žaizdas aptepti apsauginiais preparatais nuo puvinio sukėlėjų.
 Medynų sveikatingumo padidinimui vykdomi sanitariniai kirtimai. Kirtimui pirmiausia parenkami medžiai, užkrėsti grybinių ligų ir apnikti liemenų kenkėjų, taip pat labai nusilpę, džiūstantys, su mechaniniais pažeidimais, su kempininių grybų vaisiakūniais.

Literatūra, nuorodos
 Dabkevičius Z., Vasiliauskas A., Žiogas A. Miško fitopatologija. Kaunas, Lututė, 2006. P. 246, 316, 328.
 Gricius A., Matelis A. Lietuvos grybai, VI t. Afiloforiečiai, Antroji dalis. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. P. 192-194.
Hartmann G., Nienhaus F., Butin H. Medžių ligų ir kenkėjų atlasas. Medžių susirgimų diagnostika. Vilnius: Petro ofsetas, 2005. P. 217.
Urbonas V. Lietuvos grybų atlasas. Kaunas, Lututė, 2007. P. 419.
Butin H. Tree diseases and disorders. Cause, biology and control in forest and amenity trees. Oxford. New York. Tokyo: Oxford Univ. Press, 1995. P. 166-168.
Butin H., Nienhaus F., Böhmer B. Farbatlas Gehölz-krankheiten: Ziersträucher und Parkbäume. Stuttgart, Eugen Ulmer GmbH & Co, 2003. P. 51.
Hartmann G., Nienhaus F., Butin H. Farbatlas Waldschäden: Diagnose von Baumkrankheiten. Stuttgart, Eugen Ulmer KG, 2007. P. 151.
 Łakomy P., Kwaśna H. Atlas hub, Poradnik leśnika. Warszawa, Multico, 2008. P. 72-74.
 Mańka K., Fitopatologia leśna. Warszawa, Państwowe Wydawnictwo Rolnicne i Leśne, 1998. P. 304-305.
 Федоров Н. И., Лесная фитопатология. Минск, БГТУ, 2004. P. 348-349.
 Семенкова И. Г., Соколова Э. С. Фитопатология. Москва, Издательский центр “Академия”, 2003. P. 332-333.


Tikroji pintisTikroji pintisTikroji pintisTikroji pintis

       

 

Apklausa

Kaip vertinate Valstybinės miškų tarnybos teikiamas paslaugas?
1671576034 [{"id":"10","title":"Puikiai","votes":"355","type":"x","order":"6","pct":40.659999999999997,"resources":[]},{"id":"9","title":"Gerai","votes":"117","type":"x","order":"5","pct":13.4,"resources":[]},{"id":"8","title":"Patenkinamai","votes":"97","type":"x","order":"4","pct":11.109999999999999,"resources":[]},{"id":"7","title":"Blogai","votes":"90","type":"x","order":"3","pct":10.31,"resources":[]},{"id":"6","title":"Labai blogai","votes":"173","type":"x","order":"2","pct":19.82,"resources":[]},{"id":"5","title":"Neturiu nuomon\u0117s","votes":"41","type":"x","order":"1","pct":4.7000000000000002,"resources":[]}] ["#ff5b00","#4ac0f2","#b80028","#eef66c","#60bb22","#b96a9a","#62c2cc"] sbar 238 200 /index.php/component/communitypolls/?task=poll.vote MSG_ERROR_NO_SELECTION Please select either existing option or enter your own, however not both. MSG_THANK_YOU_NO_RESULTS COM_COMMUNITYPOLLS_LABEL_ANSWERS Votes ...

Kenkėjų paieška

 Šaknys 
 Stiebas 
 Šakos / ūgliai 
 Spygliai / Lapai 
 Pumpurai / žiedai / vaisiai 
 Medelynas