Pušų raudonžiedė spyglių degligė  (pušinis rutulgrybis)
sukėlėjas Mycosphaerella pini Rostr. ex Munk 
Sinonimai: Scirrhia pini, Dothistroma pini, Cytosporina septospora.
Nelytinė (anamorfinė) stadija: Dothistroma septospora

Skyrius Ascomycota
Klasė Dothideomycetes
Poklasis Dothideomycetidae
Eilė Capnodiales
Šeima Mycosphaerellaceae

Pušinis rutulgrybis (Mycosphaerella pini) sukelia pušų spyglių parudavimą – raudonžiedę (raudonjuostę) spyglių degligę. Liga pirmą kartą Lietuvoje identifikuota 2002 metais ant kalninių pušų spyglių netoli Vilniaus. 2008 metais nustatyta, kad grybas (Dothistroma septosporum) gana plačiai paplitęs Pietų, Rytų ir Vakarų Lietuvoje.
Panašius pažeidimus sukelia: abiotiniai faktoriai (magnio, kalio trūkumas, fluoro junginių, sieros dioksido poveikis), vabzdžių invazijos (Brachyderes incanus, Luperus pinicola, Brachonyx pineti), grybinės infekcijos (Lophodermium seditiosum, Mycosphaerella dearnessii (anamorfa: Lecanosticta acicola), Mycosphaerella gibsonii (anamorfa: Pseudocercospora pinidensiflorae)).

Pažeidimai
Medžio rūšis: Pušis
Pažeidimo vieta: Spygliai
Pažeidimo pobūdis: Spalvos pakitimai, dėmės, vaisiakūniai
Pažeidimo laikas: Pavasaris - ruduo
Medžio amžius: Jaunuolynai, rečiau brandūs medynai

Morfologija
Lytinio dauginimosi vaisiakūniai susiformuoja ant jau nukritusių negyvų spyglių, todėl dažniausiai grybas identifikuojamas pagal nelytinio dauginimosi Dothistroma septospora konidijomas ir konidijas. Grybo konidijomos pradžioje būna baltos, poepiderminės, o subrendusios - pajuoduoja ir iškyla į paviršių, būna 0,2-0,6 mm ilgio ir 0,3 mm skersmens. Pušinio rutulgrybio konidijos bespalvės, masėje baltos ar šviesiai rožinės. Mikroskopu vaizdą padidinus 400 kartų, jos atrodo kaip siūleliai lygia plona sienele, su 1-3(5) pertvarėlėmis ir yra 15,5-39 X (1,5) 2-3 mikronų dydžio.

Biologija
Infekcijos periodas prasideda gegužę-birželį ir gali tęstis 1-4 mėnesius. Esant gausiai drėgmei ir palankiai temperatūrai (+8-25° C) liga progresuoja, persimesdama nuo pagrindinių šakų ant jaunų. Ligos simptomai išryškėja rudenį, spalio-lapkričio mėnesiais. Grybo pažeisti spygliai pirmiausia tampa geltonai dėmėti, vėliau parausta. Ligotų pušų spyglių galai tampa negyvybingi, centrinė spyglio dalis gali turėti nekrozinių dėmių, o spyglio pamatas dažnai išlieka žalias. Pradėjus formuotis grybo vaisiakūniams, raudonas pigmentas koncentruojasi prie jų, sudarydamas pastebimas skersines raudonas juosteles. Vaisiakūniai formuojasi po spyglio epidermiu, vėliau iškyla juodų tašlelių pavidalu. Pažeisto medžio apatinių šakų spygliai apmiršta ir krenta, o nuplikusių šakų viršūnėse matomi kuokštais likę ligoti spygliai.

Ekologija
Pažeidžia kalnines pušis (Pinus mugo), juodąsias pušis (Pinus nigra), paprastąsias pušis (Pinus sylvestris) ir kitas. Grybas taip pat gali parazituoti didžiosios pocūgės (Pseudotsuga mensiezii), europinio maumedžio (Larix decidua) spygliuose, jei šie medžiai auga netoliese M. pini užsikrėtusių pušų. Grybo plitimui ir infekcijoms palankios drėgnos vasaros. Esant rūkui ir lietui sporos nukrenta ant greta augančių medžių, gali būti perneštos gyvūnų ar per genėjimo įrankius. Taip grybas išplinta lokaliai. Patogeno plitimas iš vienos šalies į kitą yra tik žmogaus veiklos rezultatas.

Priemonės
Mycosphaerella pini, priešingai nei M. dearnessii (išplitusi šiaurės ir pietų Amerikoje, buvusioje Jugoslavijoje), nėra įtraukta į EPPO (European and Mediterranean Plant Protection Organization) karantininių grybų sąrašą A2.
M. pini grybo infekcija, sukelianti pušų defoliaciją, ženkliai sumažina jų prieaugį. Pakartotinai stipriai pažeisti medžiai gali žūti. Medelynuose grybo pakenktos spygliuočių šakos genimos, karpomos. Taip pat gali būti naudojami vario turintys fungicidai.
 
Literatūra, nuorodos
Butin H. Tree diseases and disorders. Cause, biology and control in forest and amenity trees. Oxford. New York, Tokyo: Oxford Univ. Press, 1995. P. 36-37.
Hartmann G., Nienhaus F., Butin H. Medžių ligų ir kenkėjų atlasas. Medžių susirgimų diagnostika. Vilnius: Petro ofsetas, 2005. P. 76.
Jovaišienė Z., Pavilonis R.. Pušinis rutulgrybis (Mycosphaerella pini) - raudonjuostės spyglių degligės sukėlėjas Lietuvoje. Mūsų girios, 2005, 5: 7.
Markovskaja S., Treigienė A., 2009: New data on invasive pathogenic fungus Dothistroma septosporum in Lithuania [Nauji duomenys apie invazinį patogeninį grybą Dothistroma septosporum Lietuvoje]. – Botanica Lithuanica, 15(1):41-45.
Mycosphaerella pini. Iš Species Fungorum [Interaktyvus]. 2011, [žiūrėta 2011-11-04]. Prieiga per internetą: http://www.speciesfungorum.org/Names/GSDSpecies.asp?RecordID=282775
Mycosphaerella dearnessii and Mycosphaerella pini. EPPO Bulletin Volume 38, Issue 3, pages 349–362, December 2008. Prieiga per internetą: http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1365-2338.2008.01246.x/abstract;jsessionid=0DC81DE12B60F9647D232D5CDA8F9AC4.d01t01.
Mycosphaerella dearnessii. Iš EPPO [Interaktyvus]. 2011, [žiūrėta 2011-11-16]. Prieiga per internetą: http://www.eppo.org/QUARANTINE/listA2.htm

 


Pušų raudonžiedė spyglių degligėPušų raudonžiedė spyglių degligėPušų raudonžiedė spyglių degligė

       

 

Apklausa

Kaip vertinate Valstybinės miškų tarnybos teikiamas paslaugas?
409527516 [{"id":"10","title":"Puikiai","votes":"355","type":"x","order":"6","pct":40.659999999999997,"resources":[]},{"id":"9","title":"Gerai","votes":"117","type":"x","order":"5","pct":13.4,"resources":[]},{"id":"8","title":"Patenkinamai","votes":"97","type":"x","order":"4","pct":11.109999999999999,"resources":[]},{"id":"7","title":"Blogai","votes":"90","type":"x","order":"3","pct":10.31,"resources":[]},{"id":"6","title":"Labai blogai","votes":"173","type":"x","order":"2","pct":19.82,"resources":[]},{"id":"5","title":"Neturiu nuomon\u0117s","votes":"41","type":"x","order":"1","pct":4.7000000000000002,"resources":[]}] ["#ff5b00","#4ac0f2","#b80028","#eef66c","#60bb22","#b96a9a","#62c2cc"] sbar 238 200 /index.php/component/communitypolls/?task=poll.vote MSG_ERROR_NO_SELECTION Please select either existing option or enter your own, however not both. MSG_THANK_YOU_NO_RESULTS COM_COMMUNITYPOLLS_LABEL_ANSWERS Votes ...

Kenkėjų paieška

 Šaknys 
 Stiebas 
 Šakos / ūgliai 
 Spygliai / Lapai 
 Pumpurai / žiedai / vaisiai 
 Medelynas