Paprastoji alksniabūdė Schizophyllum commune Fr.

Sinonimai: Schizophyllum multifidum (Batsch) Fr., Schizophyllum alneum (Reichard) Kuntze, Agaricus alneus (L.), Agaricus alneus (Reichard), Agaricus multifidus Batsch  

 

Skyrius Basidiomycota Papėdgrybūnai
Klasė Basidiomycetes Papėdgrybiai
Eilė Agaricales Agarikiečiai
Šeima Schizophyllaceae  

Išoriniai šios ligos sukelėjo pažeidimo požymiai ant gilių yra labai įvairūs ir priklauso nuo gilių būklės ir apsikrėtimo laiko. Gilių nykimas vykstą iki pavasario ir gilės pilnai netenka daigumo. Kitas grybo pasireiškimo atvejis yra greitas sėklaskilčių sunykimas. Pradinis požymis yra įdubusi, matinė, tamsiai ruda dėmė. Ant sėklaskilčių paviršiaus ir tarp jų išauga balta grybiena. Ligos pažeistas paviršius tampa juodas, o pjūvyje yra rudai gelsvas. Trečias ligos pasireiškimo tipas randamas gilėse kurios prarado daigumą dėl sušutimo ir to pasekoje buvo apniktos paprastosios alksniabūdės. Jų sėklaskiltės būna tamsiai rudos (kavos) spalvos. 

 

Pažeidimai
Medžio rūšis: Ąžuolas
Pažeidimo vieta: Vaisiai
Pažeidimo pobūdis: Deformacija, spalvos pakitimai (puviniai), vaisiakūniai i
Pažeidimo laikas: Rugsėjo, spalio mėn.
Medžio amžius: Derantys medžiai

 

Morfologija

Ant pažeistų gilių grybas užaugina daugybę vaisiakūnių, kurie pavieniai arba po kelis išauga iš gilės apvalkalo plyšių. Vaisiakūnaia kriauklelių pavidalo, 1-4 cm skersmens. Prie substrato priaugę trumpu šoniniu kotu arba šonu, odiški. Yra daugiamečiai. Jų viršus plaukuotas, šviesiai pilkas, su užlenktu į apačią kraštu, senstant suplyšinėjančiu pagal lakštelius. Himenoforas iš vėduokliškai išsidėsčiusių pilkšvų arba pilkšvai rausvų lakštelių. Bazidiosporos bespalvės, cilindriškos, 4-6 x 2-3  mikrometrų.

 

Biologija

Patekusi po gilės apvalkalu grybiena išauga sudarydama netaisykllingos formos pagalvėlių pavidalo aksominiai baltos grybienos sankaupas. Ant apvalkalo, po kuriuo yra grybienos sankaupos, galima pastebėti šviesiai geltonas dėmes. Per apvalkalo plyšius grybiena išauga į gilės paviršių. Auganti ant sėklaskilčių grybiena gausiai absorbuodama vandenį sukelia gilės apvalkalo išilginį plyšimą. Tai sąlygoją dar iš esmės nepakitusių sėklaskilčių apnuoginimą.

Grybas pereina nuo gilės ant gilės joms liečiantis. Ligai vystytis padeda blogas vėdinimas ir per didelis drėgmės išgarinimas iš sėklaskilčių. Daugiausiai patogenas vystosi ant negyvų gilių, užaugindamas aplink baltą grybieną ir daugybę vaisiakūnių. Po saprofitinio gyvavimo laikotarpio alksniabūdė turi sugebėjimą apnikti sveikas giles. Tai yra grybo vystymosi neišvengiamas elementas. Ant sėklaskilčių ir tarp jų išauga baltos plėvelės pavidalo grybiena. Vaisiakūniai yra labai atsparūs įvairioms nepalankioms sąlygoms. Išdžiovinti ir užšaldyti sugeba atnaujinti savo aktyvumą ir išauginti daigias sporas net po keliasdešimt metų.

 

Ekologija

Vaisiakūniai auga ant nusilpusių, žaizdotų įvairiausių lapuočių (gali būti ir ant spygliuočių) medžių kamienų, taip pat ant jų šviežių ir senų kelmų, stuobrių, šakučių, virtėlių ir apdorotos medienos. Lietuvoje labai dažnas grybas, sukelia lėtą periferinės medienos baltąjį puvinį. Grybiena gali pažeisti ir sunaikinti sandėliuojamas giles. Grybo žalingumas pasireiškia tuo kad jis gali apnikti tiek negyvybingas, tiek ir sveikas giles.

 

Priemonės

Į sveikas giles grybiena patenka visų pirma per apvalkalo įtrūkimus. Reikia vengti rinkti pažeistas ir įplyšusias giles. Atsižvelgiant į tai kad grybas vystosi ant lapuočių medienos, reikia vengti laikyti giles nekontroliuojamose sąlygose, tai yra, su organinėmis šiukšlėmis, įskaitant lapuočių medžių šakeles ir žievės gabaliukus ar medienos fragmentus. Taip pat reikia stebėti, kad tarp sveikų nebūtų negyvų, grybo pažeistų, sušutusių ar sušalusių gilių. Labai svarbi sąlyga yra tai, kad gilės nebūtų per daug išdžiovintos, nes grybas tokiose gilėse vystosi greičiau nei gilėse turinčiose naturalų vandens kiekį. Grybo vystymąsis pagreitėja nepakankamai vėdinant ir per daug drėgnose sąlygose. Nėra žinomos sėkmingos cheminės priemonės gilių apsaugai nuo paprastosios alksniabūdės. Nesunaikinamas šis grybas ir termoterapijos metu.

 

Literatūra, nuorodos

Dabkevičius Z., Vasiliauskas A., Žiogas A. Miško fitopatologija. Kaunas: Lututė, 2006. P. 137-140.

Pileckis S., Valenta V., Vasiliauskas A., Žuklys L. Svarbiausių miško medžių kenkėjai ir ligos. Vilnius, 1968. P 138-139.

????????, ?.?. ???????, ?.?., ?????? ?????????????. ????, 1986. C. 130-134, 151-152.

Stocka. T. Choroby owócow dębu. Warszawa, 1997. D. 3-15.

 


nopic

       

 

Apklausa

Kaip vertinate Valstybinės miškų tarnybos teikiamas paslaugas?
1120107865 [{"id":"10","title":"Puikiai","votes":"355","type":"x","order":"6","pct":40.659999999999997,"resources":[]},{"id":"9","title":"Gerai","votes":"117","type":"x","order":"5","pct":13.4,"resources":[]},{"id":"8","title":"Patenkinamai","votes":"97","type":"x","order":"4","pct":11.109999999999999,"resources":[]},{"id":"7","title":"Blogai","votes":"90","type":"x","order":"3","pct":10.31,"resources":[]},{"id":"6","title":"Labai blogai","votes":"173","type":"x","order":"2","pct":19.82,"resources":[]},{"id":"5","title":"Neturiu nuomon\u0117s","votes":"41","type":"x","order":"1","pct":4.7000000000000002,"resources":[]}] ["#ff5b00","#4ac0f2","#b80028","#eef66c","#60bb22","#b96a9a","#62c2cc"] sbar 238 200 /index.php/component/communitypolls/?task=poll.vote MSG_ERROR_NO_SELECTION Please select either existing option or enter your own, however not both. MSG_THANK_YOU_NO_RESULTS COM_COMMUNITYPOLLS_LABEL_ANSWERS Votes ...

Kenkėjų paieška

 Šaknys 
 Stiebas 
 Šakos / ūgliai 
 Spygliai / Lapai 
 Pumpurai / žiedai / vaisiai 
 Medelynas