Genetiniai ištekliai
Miško medžių Augalų

Miškų genetiniai ištekliai – tai šalies nacionalinis turtas, kuris laiduoja biologinių ekosistemų tvarumą, įvairių gyvybės formų, tame tarpe ir žmogaus, pilnavertę būtį ir tęstinumą.

Genetinių išteklių naudojimas miško medžių selekcijai ir sėklininkystė sąlygoja aplinkos ekologinį stabilumą, vertingos medienos, energetinių išteklių ir kitos miško produkcijos didėjimą. Lietuvos miško selekcija ir sėklininkystė vystoma genetiniu-ekologiniu pagrindu, atrenkant, išbandant, saugant ir naudojant vertingus Lietuvos miškų genetinius išteklius geriausių provenencijų ir genotipų pavidalu, vidurūšinės ir tarprūšinės hibridizacijos pagalba gaunant vertingus hibridus bei introdukuojant perspektyvias rūšis ir provenencijas iš kitų šalių. Didelis dėmesys skiriamas selekcionuojamos medžiagos adaptacinėms galimybėms, specifinėms kiekvieno miško gamtinio regiono ekologinėms sąlygoms bei skirtingoms augavietėms. Miško medžių selekcijos eksperimentinę bazę sudaro genetiniai draustiniai, sėkliniai medynai, rinktinia medžiai, palikuonių bandomieji želdiniai, populiacijų ir klonų rinkiniai, testuojamos ir hibridinės miško sėklinės plantacijos, tyrimo bareliai, lauko bandymai bei miško želdiniai.

Miško sėklinė bazė kuriama ir plėtojama vertingiausių populiacijų ir genotipų pagrindu pagal miško gamtinius regionus, kilmių (provenencijų) rajonus ir sėklų perkėlimo modelius, siekiant aukštesnės sėklų, sodmenų ir miško želdinių adaptacinės genetinės vertės. Miško sėklinės bazės pagrindą sudaro sėklinės plantacijos ir sėkliniai medynai. Jai taip pat priskiriami genetiniai draustiniai, I selekcinės grupės medynai bei rinktiniai medžiai.

Pasaulyje priskaičiuojama per 500 tūkst. augalų rūšių. Žmogus pritaikė savo poreikiams augalų rūšių vertingas savybes. Atrankos ar selekcijos pagalba augalus tobulino, sukurdamas naujas veisles. Labai svarbu išsaugoti ir laukines augalų populiacijos, kurios veikiamos tokių pagrindinių evoliucinių jėgų, kaip natūralios atrankos, mutacijų, migracijos ir hibridizacijos. Daugiau genetiškai skirtingų individų turinčios laukinės augalų populiacijos turi geresnį išlikimo potencialą, nes yra didesnė tikimybė sudaryti besikeičiančiai aplinkai tinkančių genotipų derinius. Todėl rūšies genetinė įvairovė yra vienas iš jos išlikimo garantų.

Lietuvoje priskaičiuojama apie 1800 natūraliai augančių augalų rūšių ir apie 3000 žemės ūkio, dekoratyvinių, vaistinių, daržo ir sodo augalų veislių bei formų. Naujoms augalų veislėms sukurti, biologinei įvairovei išsaugoti reikalingas turtingas augalų genetinių išteklių fondas.

Pirmasis Lietuvoje Ž.E. Žilibertas (Gilibert, J. E. 1741-1814) XVIII a. pabaigoje surinko nemažas (per 2000 rūšių) augalų rūšių ir kitokių taksonų kolekcijas. 1781 m. jis įkūrė Botanikos sodą Vilniuje, savo veikaluose aprašė Vilniaus apylinkių florą. Vėliau šiuos darbus tęsė S. ir J. Jundzilai (1761-1847). Sodo kolekcijose buvo sukaupta per 6000 gyvų augalų. Žemaitijoje dirbo žymus botanikas J. Pabrėža (1771-1849), kuris surinko didžiulį herbarą ir paliko apie jį 1041 puslapių rankraščių. 

Lietuvoje 2001 m. buvo priimtas Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymas. Vėliau priimta 14 įstatymą lydinčių teisės aktų. 2004 m. buvo įsteigtas Augalų genų bankas ir sudaryti augalų grupių koordinaciniai centrai.

Koordinacinių centrų funkcijas pagal augalų grupes atlieka:

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centras – žemės ūkio augalų, sodo ir daržo augalų bei miško augalų;

VDU Žemės ūkio akademija (buvęs Aleksandro Stulginskio universitetas) – žemės ūkio augalų;

Vilniaus universitetas – dekoratyvinių augalų;Vytauto Didžiojo universitetas – vaistinių ir aromatinių augalų ir dekoratyvinių augalų;
Gamtos tyrimų centras – vaistinių ir aromatinių augalų;

VDU Švietimo akademija (buvęs Lietuvos edukologijos universitetas – miško augalų.).

Lietuvoje genetinių išteklių kaupimas, tyrimas, atranka bei saugojimas sutampa su augalų selekcijos pradžia. Žemės ūkio augalų selekcija Lietuvoje pradėta nuo 1922 metų, o miško medžių nuo 1960 metų.

Šiuo metu augalų nacionalinių genetinių išteklių sąraše yra daugiau 5240 augalų genetinių išteklių objektų (augalų veislių, hibridų, linijų, lauko kolekcijų, genetinių sklypų, miško medžių genetinių draustinių). Genetinių išteklių sėklių saugykloje šiuo metu saugoma 3630 sėklų pavyzdžių.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. rugpjūčio 13 d. priėmė nutarimą Nr. 884 reorganizuoti Augalų genų banką prijungiant jį prie Valstybinės miškų tarnybos. Reorganizacija įgyvendinta 2020 m. liepos 1 d.

 

Apklausa

Kaip vertinate Valstybinės miškų tarnybos teikiamas paslaugas?
661823824 [{"id":"10","title":"Puikiai","votes":"361","type":"x","order":"6","pct":40.159999999999997,"resources":[]},{"id":"9","title":"Gerai","votes":"123","type":"x","order":"5","pct":13.68,"resources":[]},{"id":"8","title":"Patenkinamai","votes":"100","type":"x","order":"4","pct":11.119999999999999,"resources":[]},{"id":"7","title":"Blogai","votes":"92","type":"x","order":"3","pct":10.23,"resources":[]},{"id":"6","title":"Labai blogai","votes":"179","type":"x","order":"2","pct":19.91,"resources":[]},{"id":"5","title":"Neturiu nuomon\u0117s","votes":"44","type":"x","order":"1","pct":4.8899999999999997,"resources":[]}] ["#ff5b00","#4ac0f2","#b80028","#eef66c","#60bb22","#b96a9a","#62c2cc"] sbar 238 200 /index.php/component/communitypolls/?task=poll.vote MSG_ERROR_NO_SELECTION Please select either existing option or enter your own, however not both. MSG_THANK_YOU_NO_RESULTS COM_COMMUNITYPOLLS_LABEL_ANSWERS Votes ...