Pagrindinis miško naudojimas V. Į. miškų urėdijų valdomuose miškuose 2010 metais

V. Į. miškų urėdijoms 2010 m. buvo leista iškirsti 10 458 ha ekvivalentinį brandžių medynų plotą. Šio ploto pasiskirstymas pagal urėdijas ryšium su 2010 m. rugpjūčio 8 d. audros padariniais ir jų likvidavimu buvo patikslintas 2010 m. gruodžio 14 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-988.

Pagal gautas iš urėdijų ataskaitas, 2010 m. pagrindiniais kirtimais buvo iškirstas 10 040 ha ekvivalentinis medynų plotas, t.y. 418 ha mažiau nei leista. Didžioji dalis urėdijų, įskaitant ir nukentėjusias nuo škvalo, neišnaudojo joms leisto ar pakoreguoto kirsti pagrindiniais kirtimais ploto. Kai kurios urėdijos leistinumo ribose viršijo joms nustatytą ekvivalentinį kirtimo plotą: Joniškio – 12 ha, Kaišiadorių – 12 ha, Kuršėnų – 14 ha, Mažeikių – 18 ha, Šilutės – 16 ha, Telšių – 16 ha, Varėnos – 30 ha.

Urėdijų 2010 m. „sutaupytas“ brandžių medynų plotas gana tolygiai pasiskirsto visų medžių rūšių medynuose. Lyginant 2010 m. iškirstą plotą su Aplinkos ministro 2008.08.01 įsakymu patvirtintu plotu, nustatyta, jog urėdijos iškirto mažiau nei leista pušynų – 175 ha, eglynų – 34 ha, beržynų – 144 ha, juodalksnynų – 73 ha, baltalksnynų – 34 ha, ąžuolynų – 26 ha. Nežymiai viršytas drebulynų – 33 ha ir uosynų – 40 ha leistas iškirsti ekvivalentinis plotas. Tiek drebulynų, tiek ir uosynų kirtimai viršyti siekiant greičiau likviduoti perbrendusius drebulynų bei pažeistų uosynų plotus.

Iš viso pagrindiniai kirtimai 2010 m. buvo atlikti 11 371 ha plote, iš jų plynai nukirstas 8818 ha plotas. Neplynais kirtimais iškirsta 22,4% bendro ploto ir 12,3% bendro tūrio. Ne mažiau 30% ploto ar 15% tūrio neplynais kirtimais kirto Druskininkų, Ignalinos, Jonavos, Jurbarko, Nemenčinės, Prienų, Šakių, Šalčininkų, Tauragės, Tytuvėnų ir Vilniaus miškų urėdijos (1 lent.).

Iškirstų brandžių medynų tūris 1 ha tik 1%, o plynai nukirstų – tik 1 m³ viršijo visų brandžių medynų 1 ha tūrio vidurkį, kas rodo, jog vidutiniškai visi iškirsti medynai pasiskirsto gana tolygiai tarp medynų su mažesniais ir didesniais nei vidutinis medynų tūriais. Kertamų medynų vidutinis tūris daugiau nei 5% viršijo bendrą brandžių medynų tūrį Ignalinos, Kaišiadorių, Šalčininkų, Švenčionėlių, Utenos ir Varėnos miškų urėdijose.

Iškirstame plynais kirtimais plote biologinei įvairovei buvo palikta 111 049 m³ arba 3,9% stiebų medienos. Kiekviename plynai iškirstame 1 ha plote biologinei įvairovei vidutiniškai buvo paliekama 13 m³/ha stiebų. Paliekamas stiebų tūris atskirose urėdijose kinta nuo 5 iki 21 m³/ha. Iki 8 m³/ha (2-3% viso tūrio) paliekama Kretingos, Raseinių, Veisiejų miškų urėdijose. 17 m³/ha ir daugiau (5-6%) stiebų tūrio biologinei įvairovei paliekama Anykščių, Kėdainių, Nemenčinės, Rokiškio, Šakių, Tytuvėnų ir Zarasų miškų urėdijose.

Vidutinis urėdijų iškirsto ir miškotvarkos nustatyto stiebų tūrio skirtumas sudaro 2%. Daugiau nei 5% mažesnis tūris lyginant su miškotvarkos nustatytu buvo iškirstas Kretingos (6%), Radviliškio (7%), Rietavo (11%), Šilutės (7%), Telšių (6%) miškų urėdijose. Daugiau nei 5% didesnis kirtimo metu, lyginant su miškotvarkos nustatytu, tūris rastas Rokiškio (13%), Šakių (10%), Švenčionėlių (16%) miškų urėdijose.

Plynais kirtimais iškirstuose medynuose palyginę pagamintos prekinės medienos kiekį su SMI 2009 aktualizuotu tūriu, nustatėme 85,4% prekinės medienos išeigos procentą, atskirose urėdijose kintantį nuo 76,9% iki 95,1% ir dar daugiau urėdijose su škvalo pažeistais medynais. Įvertinę teorinę prekinės medienos išeigą bei paliekamų biologinės įvairovės medžių tūrį nustatėme labiausiai tikėtiną prekinės medienos išeigos koeficientą lygų 80%. Tik keliose urėdijose prekinės medienos išeiga, skaičiuojant nuo SMI 2009 brandžių medynų tūrio nesiekia 80% (Joniškio, Kuršėnų po 1%, Kauno – 2%, Rietavo – 3%). Žymiai didesnėje urėdijų dalyje gautas didesnis prekinės medienos išeigos procentas (Biržų – 10%, Druskininkų – 15%, Dubravos – 11%, Šakių – 14%, Švenčionėlių – 16%, Varėnos – 19%). Urėdijose, kurių brandūs medynai buvo pažeisti škvalo, didesnė prekinės medienos išeiga gali būti nepakankamai tikslios apskaitos rezultatas. Didesnė už normatyvinį prekinės medienos išeiga kitose urėdijose rodo atitinkamą tūrio su kuriuo lyginamas prekinės medienos tūris nepakankamą tikslumą, dažniausiai jo sumažinimą, todėl toliau iškirstą prekinės medienos tūrį sulyginame su objektyviai nustatomu brandžių medynų tūriu atrankinės inventorizacijos būdu.

2010 m. plyno kirtimo biržių 1 ha buvo pagaminta 246 m³/ha prekinės medienos, kas sudaro 73% nuo brandžių medynų tūrio pagal NMI 2009 arba 72,9%, atsižvelgus į tai, jog buvo kertami kiek geresni brandūs medynai (289 m³/ha) nei vidutiniai (288 m³/ha). Sulyginę pagamintą plyno kirtimo biržėse prekinės medienos tūrį su 2008-2009 m. atrankiniais metodais nustatytu brandžių medynų stiebų tūriu, nustatėme prekinės medienos tūrio išeigą 70% (Anykščių) – 79,9% (Jonavos) – intervale. Lyginant su 2009 m. kirtimų metu šiose urėdijose gautu prekinės medienos kiekiu – jis mažai pasikeitė. Akivaizdu, jog kai kurios urėdijos yra pasiekusios prekinės medienos išeigą, artimą normatyvinei ir pagal objektyvius brandžių medynų apskaitos duomenis (Jonavos – 79,9%, Kazlų Rūdos – 77,1%).

2010 m. plyno kirtimo biržėse iškirstas prekinės medienos tūris kinta nuo 212-216 m³/ha (Joniškis, Radviliškis, Rietavas) iki 272-277 m³/ha (Šakiai, Švenčionėliai, Marijampolė), t.y. 65 m³/ha diapazone. Suskirsčius visas urėdijas į keturias grupes su vidutiniu 15-20 m³/ha likvidinės medienos tūrio skirtumu (1 pav.), urėdijų grupėms, buvo įvertinta objektyvi – pagal NMI 2009 duomenis prekinės medienos išeiga. Į kiekvieną grupę priskirta po 10-11 urėdijų. I-os urėdijų grupės iškirstas prekinės medienos tūris kinta 212-225 m³/ha ribose, vidutiniškai 217 m³/ha, II-os vidurkis - 240 m³/ha, III-os - 258 m³/ha ir IV-os – 273 m³/ha su intervalu 264-302 m³/ha. Kiekvienos urėdijų grupės brandžių medynų tūris pagal NMI 2009 duomenis buvo nustatytas ±3-4% tikslumu (1 lent.). Vidutinis kiekvienos urėdijų grupės brandžių medynų stiebų tūris kinta nuo 309 – I grupėje iki 370 m³/ha IV grupėje. Brandžių medynų tūrio didėjimas yra adekvatus augaviečių našumo indekso 2,0 m padidėjimui tarp I ir IV urėdijų grupių brandžių medynų. Pagal šiuos duomenis nustatytas SMI 2009 ir NMI 2009 tūrių skirtumas I-os urėdijų grupės medynuose – 41 m³/ha, IV – 63 m³/ha. Sisteminis tūrio mažinimas pagal SMI 2009 duomenis didėja nuo 13% I grupėje iki 17% II grupėje. Mažiausia prekinės medienos išeiga 2010 m. plynai iškirstuose medynuose yra I grupės urėdijose – 70%. Ji yra 10% mažesnė už normatyvinę išeigą. III-IV grupės urėdijose prekinės medienos išeiga yra 74-75%, o kai kurios šių grupių urėdijos yra pasiekusios normatyvinį prekinės medienos išeigos procentą ar netoli jo. Labiausiai problematiškas ir labiausiai reikalaujantis tikslinimo yra I-II grupės miškų urėdijų brandžių medynų tūris.

 

Apklausa

Kaip vertinate Valstybinės miškų tarnybos teikiamas paslaugas?
1576735121 [{"id":"10","title":"Puikiai","votes":"261","type":"x","order":"6","pct":42.299999999999997,"resources":[]},{"id":"9","title":"Gerai","votes":"82","type":"x","order":"5","pct":13.289999999999999,"resources":[]},{"id":"8","title":"Patenkinamai","votes":"67","type":"x","order":"4","pct":10.859999999999999,"resources":[]},{"id":"7","title":"Blogai","votes":"64","type":"x","order":"3","pct":10.369999999999999,"resources":[]},{"id":"6","title":"Labai blogai","votes":"113","type":"x","order":"2","pct":18.309999999999999,"resources":[]},{"id":"5","title":"Neturiu nuomon\u0117s","votes":"30","type":"x","order":"1","pct":4.8600000000000003,"resources":[]}] ["#ff5b00","#4ac0f2","#b80028","#eef66c","#60bb22","#b96a9a","#62c2cc"] sbar 238 200 /index.php/component/communitypolls/?task=poll.vote MSG_ERROR_NO_SELECTION Please select either existing option or enter your own, however not both. MSG_THANK_YOU_NO_RESULTS COM_COMMUNITYPOLLS_LABEL_ANSWERS Votes ...