Ąžuolo gilių fomozė Phomopsis quercina (Sacc.) Höhn.
Sinonimai: Phoma quercella Sacc. & Roum., Phomopsis quercella Sacc. & Roum., Phoma quercina Sacc. & Roum.

Sistematika
Karalystė        Fungi   Grybai
Skyrius  Ascomycota  Aukšliagrybūnai
Klasė   Ascomycetes  Aukšliagrybiai
Eilė   Diaporthales
Šeima   Valsaceae
Gentis   Phomopsis

Pažeidimai
Medžio rūšis:   Ąžuolas
Pažeidimo vieta:   vaisiai (gilės), šakos, sodinukai
Pažeidimo pobūdis:  spalvos pakitimai (puviniai), vaisiakūniai
Pažeidimo laikas:  spalio mėn. (gilėms nukritus po medžiais), saugyklose
Medžio amžius:  pavieniai ąžuolai virš 20 metų, medynuose virš 50 metų (derantys medžiai)

Požymiai
Ant pažeistų sėklaskilčių pirmiausia pasirodo pilkos šiek tiek iškilusios dėmės. Jos pamažu plečiasi ir padengia visą sėklaskiltės paviršių. Pažeistose vietose išauga balta puri grybiena. Vėliau ji tankėja ir virsta balsvai geltona plėvele.

Morfologija
Demėse luobelė nuberta pavieniais arba grupėmis 1,2-1,6 x 0,8 mm dydžio juodais kūneliais – piknidžiais. Iš jų išsiveržia bespalvės elipsiškos ar kiaušiniškos 5-7,5 x 2-3,5 µ dydžio arba siūliškos, su užlenktais galiukais 16-27 x 0,4-1,3 µ dydžio piknosporos, dažnai padengtos lipniu oranžinės spalvos skysčiu.

Biologija
Piknosporomis grybas išplinta ir ant džiūstančių apatinių ąžuolo šakų, paspartindamas jų apmirimą. Konidijinės sporos su gleivėmis išsiveržia per poras ant piknidžių kauburėlių ir sulimpa į kilpelių formas, kurios kartais būna daug kartų susuktos, pusiau permatomos nuo šiaudiškai geltonos iki gintariniai apelsininės spalvos. Esant sausam orui, konidijinės kilpelės sutvirtėja ir, jeigu jų niekas nesulaužo, gali išsilaikyti kelis mėnesius. Suvilgius vandeniu, šie dariniai greitai suyra ir sporos sudygsta per vieną parą.

Ekologija
Pažeidžia nuo nepalankių gamtinių sąlygų nusilpusius ąžuolus ir jų sodinukus. Ant ūglių žievės paviršiaus atsiranda smulkių ryškių kauburėlių pavidalo daugybė piknidžių. Grybas kaip saprofitas vystosi ant nukritusių ąžuolo šakelių ir gilių kepurėlių. Žiemoja po miško paklotės sluoksniu. Miško paklotė medelyne atliekant dirvos mikorizaciją gali būti infekcijos šaltiniu. Sukelia gilės sėklaskilčių džiūvimą.

Priemonės
Ligos plitimui turi įtakos pažeistų gilių transportavimas kartu su sveikomis. Profilaktinės priemonės ypač svarbios, nes grybas gilių sandėliavimo metu per gana trumpą laiką pilnai sunaikina sėklaskiltes. Patogeno vystymąsi gilių sandėliavimo metu skatina padidinta oro drėgmė ir deguonies trūkumas. Gilės su pakitusiomis nuo grybo sėklaskiltėmis, kaip lengvesnes, galima atrinkti panardinus į vandenį.

Literatūra, nuorodos
Dabkevičius Z., Vasiliauskas A., Žiogas A. Miško fitopatologija. Kaunas: Lututė, 2006. P. 140.
Pileckis S., Valenta V., Vasiliauskas A., Žuklys L. Svarbiausių miško medžių kenkėjai ir ligos. Vilnius, 1968. P 139.
Stocka. T. Choroby owócow dębu. Warszawa, 1997. P. 10-11.
Grybų sistematika. Prieiga per internetą: http://www. index fungorum.


nopic
 

Apklausa

Kaip vertinate Valstybinės miškų tarnybos teikiamas paslaugas?
923623545 [{"id":"10","title":"Puikiai","votes":"355","type":"x","order":"6","pct":40.659999999999997,"resources":[]},{"id":"9","title":"Gerai","votes":"117","type":"x","order":"5","pct":13.4,"resources":[]},{"id":"8","title":"Patenkinamai","votes":"97","type":"x","order":"4","pct":11.109999999999999,"resources":[]},{"id":"7","title":"Blogai","votes":"90","type":"x","order":"3","pct":10.31,"resources":[]},{"id":"6","title":"Labai blogai","votes":"173","type":"x","order":"2","pct":19.82,"resources":[]},{"id":"5","title":"Neturiu nuomon\u0117s","votes":"41","type":"x","order":"1","pct":4.7000000000000002,"resources":[]}] ["#ff5b00","#4ac0f2","#b80028","#eef66c","#60bb22","#b96a9a","#62c2cc"] sbar 238 200 /index.php/component/communitypolls/?task=poll.vote MSG_ERROR_NO_SELECTION Please select either existing option or enter your own, however not both. MSG_THANK_YOU_NO_RESULTS COM_COMMUNITYPOLLS_LABEL_ANSWERS Votes ...

Kenkėjų paieška

 Šaknys 
 Stiebas 
 Šakos / ūgliai 
 Spygliai / Lapai 
 Pumpurai / žiedai / vaisiai 
 Medelynas