Pūstasis gniaužtenis Rhizina undulata Fr.
Sin. Rhizina inflata Schaeff.

Sistematika
Skyrius Ascomycota
Klasė Pezizomycetes
Poklasis Pezizomycetidae
Eilė Pezizales
Šeima Rhizinaceae

Auga ant degėsių, miško paklotės, parazituoja medžių šaknis.

Pažeidimai
Medžio rūšis: Pušis, eglė
Pažeidimo vieta: Šaknys
Pažeidimo pobūdis: Grybiena, puvinys,
Pažeidimo laikas: Liepa-spalis
Medžio amžius: Įvairaus amžiaus medžiai

Morfologija

Grybo vaisiakūniai vienmečiai. Tai apoteciai 3-10 (15) cm dydžio, driekiasi substrato paviršiumi, iš pradžių plokšti, vėliau išgaubti, tarsi išpūsti, kauburiuoti ir banguoti, rausvai rudi, rudi arba beveik juosvi, su prigludusiais prie substrato gelsvais ar šviesiai rudais kraštais, bekočiai. Apatinė pusė gelsvai ruda, su cilindriškomis, šakotomis ir susipynusiomis, balsvomis, gelsvomis ir rusvomis rizomorfomis, su kurių pagalba vaisiakūnis prisitvirtina prie substrato. Ekscipulas (apotecio dėklas) gana sausas, odiškas, 1-2 mm storio. Aukšliai cilindriški, 8-sporiai, 300-400 X 15-20 µm. Aukšliasporės 1 (2) – eilės, verpstės ar valtelės formos, nežymiai ornamentuotos taškeliais ar smulkiais kauburėliais, su dviem didesniais ar keliais mažesniais lašeliais sporoplazmoje, bespalvės, 25-42 X 8-11 µm, galai su smailėjančiais kūgiškais apikulais (ataugėlėmis). Parafizės siūliškos, septuotos, su išsilėtusiomis iki 5-9 µm pločio buožės formos viršūnėmis. Tarp aukšlių ir parafizių išsivysto rudi, su bukomis viršūnėmis, storasieniai ir neseptuoti plaukelių pavidalo hifai, kurių viršūnės neiškyla virš himenio.

Biologija

Auga pavieniui ar grupėmis, kai kur labai gausiai, ant spyglių ir samanų paklotės, smėlėto ar apdegusio dirvožemio, apanglėjusios medienos, laužavietėse, gaisravietėse, spygliuočių miškuose, kirtavietėse.

Ekologija
Grybas suaktyvėja aukštų temperatūrų (gaisro) poveikyje, gali parazituoti pušaičių ir eglaičių šaknis. Medelių sodinukams gali kilti pavojus, jeigu sodinama šviežiose gaisravietėse arba šalia laužaviečių, kuriose gausiai fruktifikavio pūstasis gniaužtenis. Lietuvoje pūstasis gniaužtenis buvo išplitęs dideliuose Kuršių nerijos kalninės pušies (Pinus mugo) plotuose.

Priemonės

Nedeginti miškuose kirtimo atliekų šalia augančių spygliuočių medynų. Neskubėti apželdinti gaisrų sunaikintų medynų kirtaviečių, nes sodmenys, pasodinti plotuose pirmaisiais ar antraisiais metais, masiškai žūva nuo pūstojo gniaužtenio infekcijos. Priemonė, kuri padeda lokalizuoti ligos židinių plitimą – tai 30 cm pločio ir gylio grioveliai.

Literatūra, nuorodos

Lietuvos grybai/ Botanikos inst., VU.- Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų l-kla, 2000. T. 3, d. 5: Ausūniečiai (Pezizales)/ E.Kutorga – p. 88-90.
Miško fitopatologija/Z. Dabkevičius, a. Vasiliauskas, A. Žiogas.-Kaunas: Lututė, 2006, -p.275-277.


nopic
 

Apklausa

Kaip vertinate Valstybinės miškų tarnybos teikiamas paslaugas?
838766861 [{"id":"10","title":"Puikiai","votes":"355","type":"x","order":"6","pct":40.659999999999997,"resources":[]},{"id":"9","title":"Gerai","votes":"117","type":"x","order":"5","pct":13.4,"resources":[]},{"id":"8","title":"Patenkinamai","votes":"97","type":"x","order":"4","pct":11.109999999999999,"resources":[]},{"id":"7","title":"Blogai","votes":"90","type":"x","order":"3","pct":10.31,"resources":[]},{"id":"6","title":"Labai blogai","votes":"173","type":"x","order":"2","pct":19.82,"resources":[]},{"id":"5","title":"Neturiu nuomon\u0117s","votes":"41","type":"x","order":"1","pct":4.7000000000000002,"resources":[]}] ["#ff5b00","#4ac0f2","#b80028","#eef66c","#60bb22","#b96a9a","#62c2cc"] sbar 238 200 /index.php/component/communitypolls/?task=poll.vote MSG_ERROR_NO_SELECTION Please select either existing option or enter your own, however not both. MSG_THANK_YOU_NO_RESULTS COM_COMMUNITYPOLLS_LABEL_ANSWERS Votes ...

Kenkėjų paieška

 Šaknys 
 Stiebas 
 Šakos / ūgliai 
 Spygliai / Lapai 
 Pumpurai / žiedai / vaisiai 
 Medelynas