Šešiadantis žievėgraužis Ips sexdentatus Boern.

Sistematika
Klasė Vabzdžiai Insecta
Būrys Vabalai Coleoptera
Šeima Scolytidae

Pažeidimai
Medžio rūšis: paprastoji pušis, juodoji pušis. Retai eglė, maumedis, kėnis.
Pažeidimo vieta: medžio kamieno priekelminė dalis
Pažeidimo pobūdis: takai po žieve.

Morfologija

Vabalas 6,0 – 8 mm ilgio, rudai gelsvos spalvos, blizgantis, apaugęs ilgais plaukeliais. Patinėlių ir patelių antsparniai baigiasi vadinamuoju karučiu. Kiekvienoje karučio pusėje yra po 6 dantelius, iš kurių ketvirtas nuo viršaus yra didžiausias.

Biologija

Poligamas, turintis dvi pagrindines ir vieną (rečiau dvi) seserinę generaciją. Pavasarį skraidyti pradeda gegužės pirmoje pusėje, kai vidutinė paros temperatūra +10 -+11oC, ėmus sprogti paprastosios eglės pumpurams. Gegužės mėnesį sudėję kiaušinėlius vabalai tuose pačiuose arba kituose medžiuose papildomai maitinasi, poruojasi ir vėl daro takus, deda juose kiaušinėlius, iš kurių išsivysto seserinės generacijos karta (birželio mėn.). Vystymosi trukmė (nuo kiaušinėlių padėjimo iki suaugėlio) priklauso nuo orų sąlygų ir gali tęstis nuo 6 iki 10 savaičių. Jauni pirmos kartos vabalai iš vystymosi vietų išskrenda liepos mėn. Papildomai pasimaitinę vėl apsigyvena tų pačių arba kitų medžių nepažeistose vietose.

Ekologija

Apsigyvena apatinėse medžių kamienų dalyse su stora žieve. Apninka pažeistus medžius, sandėliuojamą medieną. Šešiadantį žievėgraužį galima aptikti gaisro, vėtros ar šakninės pinties pažeistuose medynuose. Esant dideliam populiacijos tankumui gali pažeisti ir sveikus medžius.
Medį pirmiausia apninka patinėlis, kuris žievėje išgraužia poravimosi kamerą. Nuo poravimosi kameros, išilgai medžio kamienui, šakojasi sudėtiniai motės takai. Vidutinis tako ilgis yra apie 40 centimetrų, tačiau literatūroje yra duomenų, kad motės takas gali būti iki 1 metro ilgio. Takas 4-5 mm pločio. Motės take būna 3-4 ventiliacinės angos. Dažniausiai būna 3 motės takai, tačiau gali būti nuo 2 iki 5. Patelės kiaušinėlius deda abiejose motės tako pusėse. Iš kiaušinėlių išsivysčiusios lervos graužia takus statmenus motės takui. Lervų takai trumpesni 8-10 cm, užpildyti išgraužomis ir baigiasi dubenėlio formos lėliukės kamera.
Seni, kartą dėję kiaušinius vabalai išgraužia neilgus, šiek tiek vingiuotus, motės tako storio vadinamuosius „minų“ takus. Juose nebūna kiaušinėlių kamerų ir lervų takų. Vabalai žiemoja „minų“ takuose.

Priemonės
Laiku pašalinti iš miško kenkėjo apniktus medžius, apsaugoti sandėliuojamą spygliuočių medieną.

Literatūra, nuorodos
O. Belova, Z. Milišauskas, V. Padaiga, V. Valenta, A. Vasiliauskas, P. Zolūbas, A. Žiogas. Miško apsaugos vadovas. 2000. Kaunas.
A. Žiogas. Miško entomologija. 1997. Kaunas.
http://www.eppo.int/QUARANTINE/insects/Ips_sexdentatus/IPSXSE_ds.pdf (žiūrėta 2013-12-04)
http://www.wald-mv.de/lib/media.php?id=1445 (žiūrėta 2013-12-04).


nopic

       

 

Apklausa

Kaip vertinate Valstybinės miškų tarnybos teikiamas paslaugas?
1697186488 [{"id":"10","title":"Puikiai","votes":"355","type":"x","order":"6","pct":40.479999999999997,"resources":[]},{"id":"9","title":"Gerai","votes":"118","type":"x","order":"5","pct":13.449999999999999,"resources":[]},{"id":"8","title":"Patenkinamai","votes":"97","type":"x","order":"4","pct":11.06,"resources":[]},{"id":"7","title":"Blogai","votes":"91","type":"x","order":"3","pct":10.380000000000001,"resources":[]},{"id":"6","title":"Labai blogai","votes":"175","type":"x","order":"2","pct":19.949999999999999,"resources":[]},{"id":"5","title":"Neturiu nuomon\u0117s","votes":"41","type":"x","order":"1","pct":4.6799999999999997,"resources":[]}] ["#ff5b00","#4ac0f2","#b80028","#eef66c","#60bb22","#b96a9a","#62c2cc"] sbar 238 200 /index.php/component/communitypolls/?task=poll.vote MSG_ERROR_NO_SELECTION Please select either existing option or enter your own, however not both. MSG_THANK_YOU_NO_RESULTS COM_COMMUNITYPOLLS_LABEL_ANSWERS Votes ...

Kenkėjų paieška

 Šaknys 
 Stiebas 
 Šakos / ūgliai 
 Spygliai / Lapai 
 Pumpurai / žiedai / vaisiai 
 Medelynas