Sąrašai - Visi aprašai - Balsvakojis pušinis pjūklelis

Microdiprion pallipes Fall.

Klasė	Insecta	Vabzdžiai
Būrys	Hymenopthera	Plėviasparniai
Poburis	Symphyta	Augalėdžiai
Šeima	Diprionidae	Pjūkleliai

Lervos graužia pušų spyglius želdiniuose ir jaunuolynuose, rečiau vyresnio amžiaus medynuose. Retai sutinkamas miško kenkėjas. Kokonų vidus violetiniai vyšninės spalvos.

Pažeidimai

Medžio rūšis:	Pušis
Pažeidimo vieta:	Spygliai
Pažeidimo pobūdis:	Nugraužti ir/arba apgraužti spygliai, išretėjusi laja
Pažeidimo laikas:	gegužės-spalis
Medžio amžius:	Želdiniai ir jaunuolynai, rečiau vyresnio amžiaus medynai

Morfologija

Suaugėliai. Patinėlis yra labai mažas, vos 4,3-7 mm ilgio. Vabzdžio antenos turi 21 narelį, kurių paprastai paskutiniai trys neišsišakoję. Kūnas lieknas, ryškiai banguotas, kartais silpnai blizgantis, visas juodas, tiktai viršutinė lupa ir burnos aparato nariuotos išaugos yra tamsiai geltoni. Kojos visos neryškiai geltonos. Tai vienintelė pjūklelių rūšis, kurių letenų nagai neturi dantelio. Galinių sparnų užpakalinė dalis palyginti ilga, kaip rudojo pjūklelio.
Patelė yra nedaug didesnė už patinėlį. Maksimalus kūno ilgis iki 7,1 mm. Antenos apatinėje dalyje dantytos, turi 18-19 narelių. Kūnas labiau blizgantis nei patinėlių. Galva ir krūtinė ištisai juodi tik burnos aparato nariuotos išaugos ir kartais priešnugarėlės kraštai gelsvi. Pilvelio viršutinė pusė juopda arba bronziniai juoda, apatinė pusė bronziniai gelsva. Kojos neryškiai gelsvos. Užpakalinių kojų blauzdos nagai neturi subapikalinio dantelio.
Kiaušinėliai. Nedideli, apie 1,2 mm ilgio, ploni, neryškiai gelsvai baslsvi.
Lervos. Suaugusi lerva gali būti iki 17 mm ilgio. Jos galva bronziniai juoda su bronzinės spalvos dėmėmis šonuose ir bronziniai geltonomis dėmėmis priekyje. Lervaos kūnas daugumoje atvejų žalios spalvos su tamsesnėmis ir šviesesnėmis juostomis, kartais kūno spalva būna bronzinė, taip pat juostuota.
Kokonai. Labai maži, netaisyklingos formos. Paviršius matinis, bronziniai pilko pakavimo popieriaus spalvos, dažnai padengtas balsvų plonų plaukelių rezginiu. Kokono vidus yra ryškiai violetiniai vyšninės spalvos.

Biologija

Metuose turi vieną arba dvi generacijas. Retas. Pušų spyglius graužiančių kenkėjų rudeninės apskaitos metu randami pavieniai kokonai. Kiaušinėlius deda spyglio vidinėje pusėje atskirose įpjovose, kaip ir rudasis pjūklelis, tik tarpai tarp kišenėlių yra didesni – 2-2,5 mm, o sudėtų kiaušinėlių kiekis ant vieno spyglio yra palyginti mažas, iki 6 vnt. Pirmos generacijos patelės deda kiaušinėlius į senus spyglius, antros - į tais metais naujai išaugintus spyglius. Kišenėlių vietose spygliai gelsta tik iš vienos pusės. Vidutinis patelių vislumas 50-70 kiaušinėlių, maksimalus – iki 110 kiaušinėlių. Pirmos generacijos lervos virsta kokonais medžiuose, antros – miųko paklotėje.

Ekologija

Maitinasi paprastosios pušies spygliais, bet gali graužti ir kitos rūšies pušų spyglius. Maitinasi želdiniuose ir jaunuolynuose auganęių pušų spygliais, bet kartais sutinkamas ir vyresnio amžiaus pušų medynuose. Mūsų šalyje šio kenkėjo masinio dauginimosi židinių neužfiksuota.

Priemonės

Šie kenkėjai sunaikinami kartu su kitais spyglius graužiančiais kenkėjais medynus aviacinėmis priemonėmis apipurškiant insekticidais.

Literatūra, nuorodos

Pileckis, S, Valenta, V, Vasiliauskas, A, Žuklys, L. Svarbiausių miško medžių kenkėjai ir ligos Vilnius, 1968.
Kolk, A.; Starzyk, J. R. Atlas szkodlywych owadów leśnych. Warszawa, 1996.
Górnaś, E. Boreczniki. Warszawa, 1994.

Atgal

Balsvakojis pušinis pjūklelis