Bendroji informacija apie programą

Ilgos ir vidutinės trukmės planavimo dokumentai, kuriuos Programa įgyvendina

Programa „Miškotvarka ir miško išteklių apsauga“ (toliau – Programa) įgyvendina Lietuvos Respubli-kos miškų įstatymo, Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020 metų programos, patvirtin-tos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 569 „Dėl Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020 metų programos patvirtinimo“ nuostatas.
Programa įgyvendina Aplinkos ministerijos strateginį tikslą „Užtikrinti racionalų gamtos išteklių nau-dojimą ir tolesnį jų gausinimą, hidrometeorologinės informacijos teikimą“ (kodas – 02), taip pat Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos (kodas – 02.39) tikslo „Užtikrinti miškų ir jų išteklių gausinimą ir šiuos išteklius tausojančią miškų ūkio plėtrą, tuo sudarant prielaidas išsaugoti miškus ir patenkinti subalansuotus visuomenės poreikius miškui“ (kodas – 02.39.01) uždavinio „Už-tikrinti gerą Lietuvos miškų sanitarinę ir priešgaisrinę būklę, racionalų ir tausojantį miško išteklių nau-dojimą ir jų gausinimą, visuomenės informavimą apie darnų miškų ūkį“ (kodas – 02.39.01.01) prie-monę „Įgyvendinti miškų ūkį aptarnaujančių organizacijų programas“ (kodas – 02.39.01.01.02).

Numatoma Programos vykdymo trukmė

Programa įgyvendinama 2016 metais.

Informacija apie Programos vykdytoją

Programą vykdo Valstybinė miškų tarnyba (toliau – Tarnyba). Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostatomis Tarnybai deleguotos funkcijos: tvarko Lietuvos Respublikos miškų kadastrą; atlieka vals-tybinę miškų inventorizaciją atrankos metodu ir miškų apskaitą; atlieka valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę; Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoda leidimus kirsti mišką miško valdytojams ir naudotojams, įskaitant servituto turėtojus tais atvejais, kai miško kirtimas yra būtinas įgyvendinant servituto suteikiamas teises pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; kontroliuoja miškotvarkos darbų kokybę; kontroliuoja miško dauginamosios medžiagos kilmę, kokybę, auginimą, prekybą ir naudojimą; atrenka ir aprobuoja miško genetinius išteklius, organizuoja sėklinės miško bazės kūrimą ir palaikymą, vertina ir kontroliuo-ja jos kilmę ir kokybę; kontroliuoja miško sanitarinės apsaugos priemonių taikymą; konsultuoja miško valdytojus ir naudotojus miško naudojimo, atkūrimo, priežiūros ir apsaugos klausimais; atlieka kituose teisės aktuose numatytas funkcijas.
Tarnybos vykdomos funkcijos apibrėžtos jos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplin-kos ministro 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. D1-464 „Dėl Miško genetinių išteklių, sėklų ir sod-menų tarnybos, Miško sanitarinės apsaugos tarnybos, Valstybinės miškotvarkos tarnybos ir Valstybi-nės aplinkos apsaugos inspekcijos reorganizavimo“.
Tarptautinė aplinka. Lietuva yra pasirašiusi eilę tarptautinių konvencijų bei prisiėmusi eilę įsipareigo-jimų. Tarnyba, įgyvendindama valstybės politiką gamtos išteklių (miškų) valdymo srityje, įgyvendina Biologinės įvairovės konvenciją (Rio-de-Žaneiras), Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų kon-venciją (Ženeva), Jungtinių Tautų Bendrąją klimato kaitos konvenciją (JT) ir jos Kioto protokolą, taip pat Tarnyba įgyvendina miškų ministrų konferencijų rezoliucijas – „Miško genetinių išteklių apsau-ga“ (Strasbūras), „Bendrosios Europos miškų bioįvairovės išsaugojimo kryptys“ (Helsinkis), „Miškų apsauga Europoje“ (Lisabona) ir vykdo kitus Lietuvos įsipareigojimus miškų klausimais. Taip pat Tar-nyba įgyvendina ES miškų ūkio strategiją, išdėstytą 1998 m. gruodžio 15 d. Tarybos rezoliucijoje, Tarybos direktyvos 1999/105/EB „Dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga“ reikalavimus, Euro-pos miško genetinių išteklių išsaugojimo programą EUFORGEN, Europos Parlamento ir Tarybos reg-lamentą ES 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (Medienos Reglamentas) ir kt. Tarnyba teikia informaciją, numatytą vykdant šias konvencijas bei tarptautinius įsipareigojimus: apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbuojamus ir išmetamus kiekius žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuose – pagal Jungtinių Tautų Bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir jos Kioto protokolą (KP), apie miškų būklę – pagal Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją (CLRTAP), apie miškų išteklius ir jų būklės pokyčius – pagal Ministrų konferencijos dėl miškų išsaugojimo Europoje (MCPFE) priimtas deklara-cijas ir rezoliucijas, maisto ir žemės ūkio organizacijos prie Jungtinių Tautų (FAO) bei Jungtinių Tautų Europos Ekonomikos komisijos (UNECE) veikloje dalyvaujančių šalių susitarimus (iš kurių svarbes-nės FRA, TBFRA ataskaitos), apie pirmą kartą ES rinkai pateikiamos medienos tinkamą tvarkymą – pagal ES Medienos Reglamentą. Tarnyba teikia duomenis Jungtinėms Tautoms, Europos statistikos organizacijai EUROSTAT, dalyvauja Europos nacionalinių miškų inventorizacijų tinklo (ENFIN) bei Europos mokslo ir technologijų programos, skirtos Europos nacionalinių miškų inventorizacijų plėtrai veikloje (COST), kitose Baltijos ir Šiaurės regiono šalių bendradarbiavimo programose (SNS, Norden ir kt.).
Šalies vidaus aplinka. Su klimato šiltėjimu susijęs natūralių procesų išsibalansavimas (šalnos, sausros, audros, šiltos žiemos ir kt.). Todėl atskirų miško populiacijų ir net rūšių išlikimas žymia dalimi priklau-so ir nuo mūsų pastangų kaupiant miško genetinius išteklius ir išlaikant jų genetinę struktūrą. Intensy-viai ūkininkaujant Lietuvos miškuose, sparčiai keičiantis klimatui (dažnėjant stichiniams gamtos reiš-kiniams) susidaro sąlygos plisti kenkėjams ir ligų sukėlėjams. Dėl prekių judėjimo tarp ES valstybių tapo sudėtingesnė naujų kenkėjų ar ligų sukėlėjų plitimo kontrolė. Miškui kenkiančių veiksnių diag-nozavimui, naujų rūšių nustatymui, pažeidimų prognozei reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai ir pakankamai daug įvairios informacijos. Gamtosauginiai reikalavimai riboja cheminių kovos prieš ken-kėjus ir ligas priemonių taikymą miškuose, todėl labai svarbūs pažangių miško sanitarinės apsaugos priemonių, būdų ir technologijų propagavimas ir diegimas praktikoje. Absoliuti dauguma savininkų visai neturi miško sanitarinės apsaugos žinių, todėl jiems labai reikalinga kvalifikuota pagalba šioje srityje.
Šalyje vyksta sparti informacinių technologijų plėtra. Tai sąlygoja intensyvius informacinės visuome-nės pokyčius. Šie pokyčiai veikia aplinkos sektorių, keldami naujus uždavinius ir iššūkius. Šiuolaiki-nės informacinės technologijos sudaro sąlygas visuomenei dalyvauti priimant svarbius aplinkai spren-dimus. Priimdama šiuos iššūkius, Tarnyba prižiūri ir plėtoja Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro informacinę sistemą, vystydama ją ta linkme, kuri suteikia kiekvienam vartotojui galimybę dalyvauti priimant svarbius aplinkai sprendimus, taip pat plėtoja kirtimų leidimų, jų viešos prieigos, neteisėtų kirtimų registravimo informacines priemones, vykdo nacionalinės miškų inventorizacijos, genetinių miško medžių išteklių informacinių sistemų kūrimo ir plėtros koordinavimo darbus. Tarny-boje užtikrinamas miškų informacijos mazgo Lietuvos erdvinės informacijos portale (http://www.geoportal.lt/) funkcionavimas, leidžiantis aplinką prižiūrinčioms institucijoms keistis in-teroperabilia informacija.
Šalyje didėja patikimos informacijos poreikis apie miško išteklius, jų panaudojimą, būklę, sveikumą, biologinę įvairovę. Šioje srityje Tarnyba palaiko ir tobulina integruotą miškų stebėsenos monitoringo tinklą, leidžiantį kaupti bei teikti visuomenei statistiškai patikimą informaciją apie Lietuvos miškų išteklius ir jų kaitą.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bei vystantis miškų nuosavybės formoms šalyje, tapo labai svar-būs juridiniai šio klausimo aspektai, ginčų sprendimas teisiniais pagrindais. Tarnyba šioje srityje tvar-ko Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą, prižiūri jame saugomų duomenų korektiškumą bei teikia miškų kadastro duomenis suinteresuotoms pusėms.
Tarnybos misija – užtikrinti išteklius tausojančią miškų ūkio plėtrą bei operatyvios ir patikimos infor-macijos apie miško išteklius, jų būklę teikimą, reikiamą visų lygių (asmens, ūkinio vieneto ar valsty-bės) sprendimams priimti.
Organizacinė struktūra. Tarnyboje yra 11 skyrių: Miškų kadastro, Nacionalinės miškų inventorizaci-jos, Miškotvarkos, Miško naudojimo ir miškų ūkio statistikos, Miškų kontrolės, Miško genetinių ištek-lių, Miško sėklų ir sodmenų kokybės, Miško sanitarinės apsaugos, Informatikos, Finansų ir Bendrųjų reikalų. Miškų kontrolės skyriuje yra 8 teritoriniai poskyriai. Pavaldžių institucijų Tarnyboje nėra. Tar-nybos administraciją sudaro direktorius, kurį pavaduoja 2 direktoriaus pavaduotojai.
Žmogiškieji ištekliai. Tarnyboje nustatytas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų pareigybių ir dar-buotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius yra 184, iš jų 151 valstybės tarnautojas, iš pastarųjų – 125 valstybiniai miškų pareigūnai. Pagal skyrius darbuotojai pasiskirsto taip: Miškų kadastro – 15 eta-tų, Nacionalinės miškų inventorizacijos – 16 etatų, Miškotvarkos – 8 etatai, Miško naudojimo ir miškų ūkio statistikos – 6 etatai, Miškų kontrolės – 97 etatai, Miško genetinių išteklių – 7 etatai, Miško sėklų ir sodmenų kokybės – 6 etatai, Miško sanitarinės apsaugos – 7 etatai, Informatikos – 6 etatai, Finansų – 4 etatai, Bendrųjų reikalų – 9 etatai, o Administracijoje – 3 etatai.

Programos įgyvendinimas

Programos įgyvendinimo prioritetai

1. Retinimo, einamųjų ir sanitarinių kirtimų kontrolė.
2. Nepertraukiamos miškotvarkos koncepcijos parengimas.
3. Valstybinės miškų tarnybos elektroniniu būdu teikiamų paslaugų plėtra.

Programos įgyvendinimo veiksmai ir jų vertinimo kriterijai

Programos įgyvendinimo veiksmai ir jų vertinimo kriterijai nustatyti Tarnybos 2016-ųjų metų veiklos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. D1-147 „Dėl Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų 2016-ųjų metų veiklos planų patvirtinimo“. 

Siekiami Programos įgyvendinimo rezultatai

Įvykdžius Programą, bus užtikrinta valstybinė visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolė, sukaupti aktualūs bei objektyvūs duomenys apie Lietuvos miškų išteklius 2016 m. gruodžio 31 d., einamaisiais metais jie bus pateikti visuomenei, miško savi-ninkams, valstybinėms institucijoms ir tarptautinėms organizacijoms. 

Asignavimai Programai įgyvendinti

Programa įgyvendinama panaudojant Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšas, numatytas Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos 2016 metų lėšų paskirstymo, patvir-tinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. D1-95 „Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. D1-507 „Dėl Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos 2016 metų lėšų paskirstymo pagal priemonių grupes patvirtini-mo“ pakeitimo“, 8.2 papunktyje. 

Asignavimai Programai įgyvendinti (tūkst. Eur)

Finansavimo šaltinis Priemonės
kodas
2016-jų metų asignavimai 
Iš viso iš jų:
išlaidoms ilgalaikiam turtui įsigyti 
iš viso iš jų darbo
užmokesčiui
1.6.1.1.6 02.039.01.01.02 3414,0 3339,7 1990,1 74,3
Iš viso: 3414,0 3339,7 1990,1 74,3
 

Apklausa

Ką manote apie Miškų kontrolės skyriaus specialistų teikiamas konsultacijas?
1598556769 [{"id":"4","title":"O kas tai yra?","votes":"130","type":"x","order":"4","pct":19.550000000000001,"resources":[]},{"id":"3","title":"Neturiu nuomon\u0117s","votes":"61","type":"x","order":"3","pct":9.1699999999999999,"resources":[]},{"id":"2","title":"Niekam tikusios","votes":"153","type":"x","order":"2","pct":23.010000000000002,"resources":[]},{"id":"1","title":"Konsultacijos vertingos","votes":"321","type":"x","order":"1","pct":48.270000000000003,"resources":[]}] ["#ff5b00","#4ac0f2","#b80028","#eef66c","#60bb22","#b96a9a","#62c2cc"] sbar 238 200 /index.php/component/communitypolls/?task=poll.vote MSG_ERROR_NO_SELECTION Please select either existing option or enter your own, however not both. MSG_THANK_YOU_NO_RESULTS COM_COMMUNITYPOLLS_LABEL_ANSWERS Votes ...